- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol teisme sprendžiamas ginčas dėl Gedimino kalnui tvarkyti reikalingų leidimų, kalno būklė nuolat stebima, atsirandantys plyšiai lopomi, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
„Kalnas nuo 2018 metų turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą. Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.
Anot jos, muziejus rezerve laiko 0,5 mln. eurų skubiems kalno gelbėjimo darbams.
Pernai baigta tvarkyti kalno aikštelė, kad lietaus vanduo nebegalėtų skverbtis į kalno vidų.
„Tai ir buvo viena iš pagrindinių kalno problemų: kai lietus lydavo, vanduo skverbėsi į kalną, per vidurį kalno jis kaudavosi, o paskui eidavo per kraštus ir šlaitai slinko. Dabar esame uždėję nauja danga visą aikštelę“, – teigė R. Kačkutė.
Imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų muziejui neleidžia besitęsiantis ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus.
Pasak R. Kačkutės, „Hidroterros“ atstovai teigia, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tvirtina, kad daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.
Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome.
„Iki vasaros diskutavome, kokių leidimų reikia. (...) Buvome pasiryžę nubraukti 120 tūkst. eurų delspinigių su sąlyga, kad bus gauti visi leidimai, bet „Hidroterra“ ėjo kitu keliu, jie mus padavė į teismą už 400 tūkst. eurų neišmokėjimą, kurių nepervedėme, nes negavome to, ką pirkome pagal sutartį, – visų leidimų“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
„Ekspertai nesutaria, kokių leidimų reikia šiuo atveju, mes esame įkaitai šioje vietoje“, – tvirtino R. Kačkutė.
Jos teigimu, muziejus planuoja skelbti naują konkursą, kad kita įmonė galėtų baigti Gedimino kalno tvarkymo darbų projektą ir gauti reikiamus leidimus.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigė, kad be teismo sprendimo situacijos sprendimas nepajudės iš vietos, todėl vylėsi, jog teismas skubos tvarka išnagrinės ginčą.
Statybos inspekcijos viršininkės Eglės Kuklierienės teigimu, dabartiniai teisės aktai nenumato, jog paveldosaugos objektuose šalinant avarinę situaciją statybos darbai galėtų būti traktuojami kaip tvarkybos. Pasak jos, Aplinkos ir Kultūros ministerijos jau svarsto, kokių pakeitimų reikia, kad ateityje nekiltų panašių situacijų.
Bendrovė „Hidroterra“ teigia, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...