Trečiadienio rytą į darbą išskubėjus sostinės gyventoja Asta buvo nustebinta netikėto reginio. „Artėdama prie automobilio išgirdau keistą sparnų plazdėjimą. Pakėlusi galvą pamačiau, kaip nuo neaukšto klevo nuskrenda balandis savo nagais laikydamas žvirblį. Niekada negalvojau, kad balandžiai plėšrūs“, - pasakojo vilnietė.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad vilnietė Asta negalėjo matyti balandžio, užpuolusio žvirblio. „Tai tikriausiai buvo paukštvanagis. Jį galima sumaišyti su balandžiu, nes jis taip pat melsvai pilkšvas. Pats savaitgalį vieną mačiau Žvėryne. Lesinau antis prie Neries ir netoliese lesė žvirbliai. Žiūriu tik pakšt ir paukštvanagis vieną nusinešė“, - vaizdingai pasakojo paukščių žinovas.

Pašnekovas pasakojo, kad laukiniai plėšrūs paukščiai miesto nesibaido. „Mes kartais miestą išaukštiname. Jei pažiūrėtume į Vilnių iš paukščio skrydžio, jis neprimena didelio miesto. Čia pilna augalų, medžių“, - aiškino S.Paltanavičius. Gamtininkas sakė, kad plėšrūs paukščiai, ypač žiemą, pastebimi daugelyje didžiųjų pasaulio miestų. „Neseniai skaičiau, kad Helsinkio priemiesčiuose peri didieji apuokai. Jie juk išvis didžiuliai paukščiai, - toliau pasakojo pašnekovas. – Plėšrieji paukščiai miestuose gyvena, nes jiems čia daug maisto. Jie minta ir varniniais paukščiais, ir balandžiais“.

Paukščių mylėtojas teigė, kad plėšrūs paukščiai keliauja paskui tų paukščių, kuriais minta, pulkus. „Jei kažkur yra lesyklėlė ir aplink ją susidaro paukščių pulkelis, tai vieną dieną atsiranda ir paukštvanagis“, - pasakojo S.Paltanavičius.

Paklaustas, ar miesto paukščius plėšrūnams nėra lengviau sumedžioti, nes šie dėl žmogaus draugiškumo tampa ne tokie atsargūs, gamtininkas atsakė: „Abejoju. Miesto paukštis nuo kaimo mažai kuo skiriasi ir atsargumo nepraranda“.