- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos miestams ir žmonėms kitų Europos miestų palaikymas svarbus ne tik šiandien – būtina yra ir ilgalaikė pagalba atstatant šalį ir rūpinantis Ukrainos pabėgėliais, teigė Vilniaus, Lvivo, Talino, Varšuvos ir Rygos merai bei atstovai sausio 24 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“.
Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, Lietuvos sostinės 700-ojo jubiliejaus išvakarėse vykusioje merų diskusijoje Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius akcentavo, kad kiekvieno draugiško miesto pareiga yra palaikyti Ukrainą ir jai padėti.
„Mes dar prieš karą buvome apskaičiavę, kokią finansinę paramą galėtume skirti Ukrainai. Pats turėjau labai aiškų atsakymą – mes padėsime Ukrainai tiek, kiek reikės. Buvau pasiruošęs padėti ne tik finansiškai, todėl prieš pat invaziją su kolegomis nuvykome į Kyjivą parodyti savo palaikymo ir paramos. Tai buvo diena iki invazijos. Tada atrodė, kad tai gal net ne pats reikšmingiausias palaikymas, tačiau iš ten parsivežėme supratimą, kokios pagalbos reikia Ukrainai, ir ką turime daryti nuo pirmos Rusijos agresijos dienos“, – kalbėjo R. Šimašius.
Susitelkę dėl kovos už demokratiją
Lvivo miesto meras Andrijus Sadovas teigė, kad prasidėjus karui sulaukė daug pagalbos iš draugiškų miestų vadovų. Tokia parama ypatingai svarbi, nes tai, pasak A. Sadovo, nėra tik karas tarp Rusijos ir Ukrainos, tai – demokratijos kova prieš totalitarizmą.
„Prisimenu pirmąsias savaites po invazijos – sulaukiau kelių skambučių, vienas iš jų buvo „Zoom“ pokalbis su R. Šimašiumi. Visuose pokalbiuose išgirdau – mes pasiruošę padėti. Labiausiai buvau nustebęs, kai Talino meras Mihhailas Kolvartas atvyko pas mane į Lvivą po dviejų karo savaičių. Stebėjausi jo drąsa ir ryžtu. Tuo metu pajutau ypatingai didelę paramą ne asmeniškai man, o visiems Ukrainos gyventojams“, – sakė A. Sadovas.
Paklaustas, kokios pagalbos iš draugiškų miestų tikisi atstatant Ukrainos miestus, Lvivo meras akcentavo, kad šiuo metu labiausiai reikia karinės įrangos.
G. Jauniškio nuotr.
„Pirmiausia mes turime atsikovoti savo teritoriją, o tik vėliau atstatyti mūsų šalį. Aš manau, kad mes ir toliau bendradarbiausime su kitų Europos miestų merais. Vilnius, Ryga, Talinas, Varšuva kasdien siunčia humanitarinę pagalbą į skirtingus Ukrainos miestus, 85 proc. paramos keliauja į Mykolajivą, Chersoną, Charkivą. Aš esu optimistas ir galvoju tik apie pergalę – kartu mes vienas didelis kumštis, šis susivienijimas yra ypač svarbus momentas demokratijai. Kartu mes laimėsime šį karą“, – pabrėžė A. Sadovas.
Ilgalaikės paramos svarba
Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pabrėžė, kad be karinės paramos reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą bei imtis pokyčių Europos Sąjungoje (ES).
„Pradėjome pildyti UNESCO paraiškas kai kuriems Ukrainos miestams, kad mūsų draugai būtų apsaugoti. Deja, susiduriame su ilgai trunkančiais ES procesais. Mes, ES nariai, turime paspartinti visus procesus. Mūsų draugams Ukrainoje reikia finansavimo, todėl turime garsiai kalbėti ir spręsti, kaip pagreitinti ilgas procedūras“, – pabrėžė R. Trzaskowskis.
Aš esu optimistas ir galvoju tik apie pergalę – kartu mes vienas didelis kumštis, šis susivienijimas yra ypač svarbus momentas demokratijai. Kartu mes laimėsime šį karą.
R. Šimašius taip pat teigė, kad atsakingi pasaulio miestai turi jau dabar galvoti, kaip padėti atstatyti Ukrainos miestus.
„Turime planuoti ir stengtis kurti geresnę ateitį. Prieš kurį laiką dalyvavau Vilniuje vykusiame strateginiame posėdyje, kuriame buvo svarstoma ir planuojama, kaip atstatyti vieną iš Ukrainos miestų. Posėdyje kalbėjome apie Mariupolio problemas – kaip pakeisti, atstatyti jį naujomis aplinkybėmis, kurios dabar yra visiškai kitokios nei įprastai“, – pasakojo Vilniaus miesto meras.
Parama miestuose ir pamokos ateičiai
Talino meras M Kolvertas akcentavo, kad miestams taip pat yra svarbu užtikrinti ilgalaikę paramą atvykusiems Ukrainos pabėgėliams.
„Tik prasidėjus karui, stengėmės padėti, kaip galime – po trijų dienų pirmieji atidarėme pabėgėlių centrą. Dabar turime galvoti apie ilgalaikę pagalbą Taline gyvenantiems ukrainiečiams ir užtikrinti įvairią pagalbą – nuo mokyklų vaikams iki namų ir darbų“, – pasakojo M. Kolvertas.
Tuo metu Rygos miesto tarybos pirmininko pavaduotoja Linda Ozola atkreipė dėmesį, kad padedami Ukrainai Europos miestai gali padėti ir sau tapti vieningesniais ir stipresniais.
„Pastarieji metai išmokė mus visus susitelkti. Kai visai šalia vyksta karas, reikia būti kaip niekada vieningiems. Būdama miesto taryboje supratau, kur Rygoje yra silpnieji krizių valdymo taškai ir ką reikėtų patobulinti. Praeiti metai pakeitė savivaldybės ir vyriausybės komunikaciją, išmokė visus susivienyti“, – sakė L. Ozola.
Vilniaus miestui – „Miesto gelbėtojo“ titulas
Prieš diskusiją Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta Vilniui įteikė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytą „Miesto gelbėtojo“ titulą. Apdovanojimas buvo suteiktas už humanizmą ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, už visapusišką pagalbą jiems ir reikšmingą paramą šaliai, ginančiai savo nepriklausomybę ir suverenitetą.
Vilniaus meras R. Šimašius dėkodamas už įvertinimą pranešė apie patvirtintą miesto tarybos sprendimą skirti dar 700 tūkst. eurų humanitarinės pagalbą Vilniaus miestams partneriams – Kyjivui ir Lvivui.
„Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ konferenciją Vilnius organizavo bendradarbiaudamas kartu su „Eurocities“ tinklu, jungiančiu daugiau kaip 200 miestų 38 šalyse.
Konferencija yra Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus dalis.
Pilną renginių programą galite rasti čia: https://www.700vilnius.lt/
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje pradedamas maudymosi sezonas
Vilniuje nuo trečiadienio pradedamas maudymosi sezonas, pranešė sostinės savivaldybės įmonė „Grinda“. ...
-
Vilniaus antirekordai: lenkiame net Berlyną ir Londoną8
Vilniuje 1000-čiui gyventojų tenka po daugiau nei 400 automobilių. Ir tai didesni skaičiai nei Europos didmiesčiuose – Berlyne ar Londone. Eismo ekspertai aiškina, kad tokie skaičiai nedžiugina – įspėja apie dar didesnes problemas, ...
-
Vilniaus universitete atidaryta paroda – eksponuojami Gedimino laiškai2
Vilniaus universitete antradienį atidaryta paroda „Curriculum Vilnae“, joje eksponuojami trys iš Vokietijos atvežti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai. ...
-
Pokyčiai: trijose Vilniaus gatvėse bus draudžiama važiuoti paspirtukais, dviračiais2
Nuo birželio 1 dienos elektriniais paspirtukais ir dviračiais bus draudžiama važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. ...
-
VAT vadas apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: tai didžiausias profesinis iššūkis11
Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. ...
-
Prie Seimo – gyvūnų teisių gynėjų akcija: ragina drausti kailinių žvėrelių verslą29
Seime įpusėjus svarstymams dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo nuo 2027 metų, gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip duj...
-
Apie pagalbą narkomanams išgirdę Šeškinės gyventojai aikteli: čia jau netelpa į jokius rėmus15
Vilniaus Šeškinės rajone prekyba narkotikais ir jų vartojimas toliau išlieka itin didele problema. Nors šiame sostinės mikrorajone patruliavimas jau dabar yra sustiprintas – gyventojai skundžiasi ir sako, kad iki taboro i&...
-
Kaip jaučiasi 2 mln. eurų kainavusį vaistą gavusi mažylė Milana?45
Praėjus beveik dviem mėnesiams, kai spinaline raumenų atrofija sergančiai mažylei Milanai pirmajai Lietuvoje buvo atlikta genų terapija 2 milijonus eurų kainavusiu vaistiniu preparatu „Zolgensma“, mama papasakojo apie dabartinę mergaitės k...
-
Dėl NATO viršūnių susitikimo – keblumai vilniečiams: bus daugybė ribojimų18
Dėl liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo patekti į riboto judėjimo teritorijai priskiriamas Vilniaus gydymo įstaigas, maldos namus, darželius bus galima tik pėsčiomis. ...
-
Seną instituto pastatą žadama paversti „Žmonių ministerija“ – su terasomis ir kavinėmis4
Seną instituto pastatą Vilniuje ketinama paversti trims ministerijoms skirtu šiuolaikišku biuru su terasomis ant stogo, visuomenei atviru pirmuoju aukštu, o anksčiau ten stovėjusią mečetę pažymėti realaus dydžio jos reljefiniu ...