E.Pukštos rekomendacijos „Kino pavasario“ žiūrovams

„Gėda“ („Shame“), rež. Steve'as McQueenas. Be abejonių pats stipriausias ir įsimintiniausias aktoriaus vaidmuo 2011 m. kino sezone. Virtuoziškas Michaelo Fassbenderio pasirodymas buvo pernelyg nemalonus ir drastiškas Amerikos kino meno ir mokslo akademijos nariams, kad jie būtų išdrįsę jį nominuoti.

„Café de Flore“, rež. Jeanas Marcas Vallée. Jautriausias, emocingiausias ir muzikaliausias filmas apie meilę su dviem absoliučiai skirtingomis interpretacijomis ir tobulu garso takeliu.

„Klipas“ („Clip“), rež. Maja Miloš. Sensacingiausias ir skandalingiausias „Kino pavasario“ filmas apie šiuolaikinių paauglių kasdienybę, beviltiškas meilės paieškas, prisirišimą prie virtualios realybės ir mobiliųjų telefonų.

„Tegyvuoja antipodai!“ („Vivan las Antipodas!“), rež. Victoras Kossakovsky. Įspūdingiausias dokumentinis filmas dideliam ekranui. Nepamirštama kelionė aplink pasaulį į priešingose Žemės pusėse esančias vietoves.

„Ir ką mums dabar daryt?“(„Where Do We Go Now?“), rež. Nadine Labaki. Ką gali padaryti moterys, kad vyrai nustotų kariauti? Ginklus įmanoma užtemdyti grožiu, žavesiu, šokiais, dainomis.

„Neliečiamieji“ („Untouchables“), rež. Éricas Toledano, Olivier Nakache. Režisierių tandemas atranda komediją ten, kur jos paprastai nebūna. Tikra ir įkvepianti istorija apie unikalią draugystę. Paralyžiuotas aristokratas pasamdo prižiūrėtoju energingą juodaodį jaunuolį. Užburianti aktorių harmonija ir trykštantis optimizmas džiaugsmingai nuotaikai.

„Daiktų apsėsti“ („Messies, ein schönes Chaos“) rež. Ulrichas Grossenbacheris. Autentiškas dokumentinis filmas apie kiekvieną iš mūsų, mėgstantį kaupti nebūtinai reikalingus daiktus su mintimi, kad jų kada nors prireiks. Šveicarų režisierius atrado ypatingus daiktų kaupikus iš aukščiausios lygos. Nejuokinga jų kasdienybė žiūrovą provokuoja nuoširdžiam juokui.

„LSD istorija“ („The Substance – Albert Hofmann’s LSD“), rež. Martinas Witzas. Garsiausio pasaulyje narkotiko atsitiktinio atradimo, žaibiško išpopuliarėjimo ir radikalių panaudojimo metodų metraštis.

„Paradas“ („Parada“), rež. Srđanas Dragojevićius. 2012 m. Berlyno kino festivalio programos „Panorama“ publikos simpatijų prizą laimėjusi komedija ypač aktualiai prisimenant Lietuvos realijas ir prašosi pamatoma Petro Gražulio bei Kazimiero Uokos.

„Aš regėjau šėtoną“ („I Saw the Devil“), rež. Kim Jee-woon. Norint pagauti velnią reikia pačiam juo tapti. Kraują stingdantis, nenuspėjamas, brutalus ir sadistiškas veiksmo trileris stiprių nervų žiūrovams ir aštrių įspūdžių mėgėjams.

„Aš Tave myliu...“ („Я тебя люблю“), rež. Aleksandras Rastorgujevas, Pavelas Kostomarovas. Drąsus ir provokuojantis eksperimentas, kurį filmuoja režisierių užduotis gavę patys aktoriai. Emilio Vėlyvio kino ir spektaklio „Išvarymas“ gerbėjams, nebijantiems gausybės keiksmažodžių.