Eligijus Masiulis partnerius ragina kalbėtis

Vykstant konservatorių ir liberalcentristų konfliktui dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, negina nė vienos šalies.

E.Masiulis įsitikinęs, kad būtina surengti valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kuriame būtų išsiaiškintos galimybės Vyriausybei dirbti toliau.

– Kurią šalį – premjerą ir konservatorius ar Liberalų ir centro sąjungą – vykstant šiam konfliktui remia Liberalų sąjūdis?

– Mes esame per vidurį, stengiamės neužimti nė vienos šalies gynybinės pozicijos.

– Tai vaidinate lyg ir tokius taikos balandžius?

– Jeigu norite, galite ir taip vadinti. Mes tikrai nenorime paremti nė vienos iš konfliktuojančių šalių, tiesiog raginame šiuos nesutarimus išspręsti kuo greičiau taikių susitarimų, pasikalbėjimų pagrindu, o ne svaidantis kaltinimais ir priekaištais. Tai mūsų raginimas, skirtas partneriams koalicijoje Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Liberalų ir centro sąjungai.

– Bet ar bent galite pasakyti, kaip jums atrodo – ar vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis buvo teisus, atleisdamas FNTT vadovus?

– Susilaikyčiau nuo vertinimų, kurie paremtų vieną ar kitą šalį esant šiam konfliktui, nes per mažai turiu informacijos šiais klausimais. Be to, nesinori aštrinti nesutarimų. Jie ir taip gana aštrūs.

Kaip sakiau, konservatoriai ir liberalcentristai turi kalbėdamiesi išsiaiškinti tarpusavio santykius ir bandyti rasti sutarimą dėl stabilaus koalicijos bei Vyriausybės darbo. Tam, manome, turi būti sušaukta koalicijos politinė taryba. Dėl to esame kreipęsi į premjerą Andrių Kubilių.

Tikimės, kad toks koalicijos tarybos posėdis įvyks ir jame bus išsiaiškinta situacija bei tarpusavio santykiai, mūsų galimybės dirbti toliau.

Manome, kad kiekviena šio užsitęsusio konflikto diena kainuoja labai brangiai.

Reikia baigti drabstytis purvais ir garbingai siekti kadencijos pabaigos. Iki rinkimų liko pusmetis, o dar turi būti priimti keli valstybės ateičiai svarbūs sprendimai. Tuo ir reikia vadovautis, ieškant sutarimo.

Situaciją mes vertiname labai rimtai ir norime paraginti tiek vienus, tiek kitus koalicijos partnerius susikoncentruoti prie svarbiausių šios Vyriausybės ir koalicijos prioritetų.

– Kreipdamiesi į premjerą dėl koalicijos tarybos posėdžio tam tikru aspektu parėmėte kolegas liberalcentristus, kurie paprašė to paties.

– Pasiūlymas surengti koalicijos tarybos posėdį yra ne parama kuriai nors vienai konflikto šaliai, o paprasčiausias politinis išskaičiavimas. Reikia kalbėtis, o ne svaidytis žaibais. Koalicijos taryba tam ir skirta, kad partneriai kalbėtųsi. Todėl ir paprašėme ją surengti.

– Kas yra tos tarybos nariai?

– Ją sudaro visų trijų valdančiajai koalicijai priklausančių partijų vadovai, frakcijų Seime seniūnai. Taip pat – Seimo pirmininkė.

– Ar kada nors koalicijos taryba jau posėdžiavo, sprendė kokius nors nesutarimus?

– Ne kartą per pastaruosius kiek daugiau nei trejus šios valdančiosios koalicijos darbo metus. Juk buvo tikrai nemažai klausimų, reikalaujančių suderinimo koalicijoje.

– Bet šis konfliktas yra bene didžiausias?

– Panašios įtampos buvo ir anksčiau, tik šis konfliktas užsitęsė gal kiek per ilgai.

Pastarąjį kartą įtampa koalicijoje buvo kilusi prieš kelis mėnesius, kai buvo diskutuojama dėl 2012 m. biudžeto suspaudimo, dėl šaltinių, iš kurių galėtų būti papildytos pajamos arba dar sumažintos išlaidos siekiant nustatytojo biudžeto deficito. Tuomet galutinis sutarimas buvo pasiektas būtent koalicijos tarybos posėdyje, vykusiame Seimo pirmininkės darbo kabinete.

– Ar premjeras A.Kubilius žada kviesti koalicijos tarybą? Kaip jis apskritai reaguoja į tokius jūsų raginimus?

– Kol kas negavau premjero atsakymo į mūsų raginimą surengti tokį posėdį. Laukiame. Bet yra įvairiais kanalais ateinančių signalų, kad premjeras žada atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus. Taigi, tikriausiai koalicijos tarybos posėdis įvyks. Šiomis dienomis A.Kubilius buvo išvykęs į Briuselį, penktadienį lankėsi Kaune, todėl, matyt, dar nespėjo paieškoti laiko ir galimybių surengti tokį posėdį. Tikimės, kad kitą savaitę jis jau bus.

Beje, laukta ir Seimo Antikorupcijos komisijos žodžio. Premjeras ne kartą sakė norįs susipažinti su šios komisijos išvada, kuri gana sunkiai priimta šiomis dienomis ir naktimis.

– O kaip vertintumėte tą pagaliau patvirtintą Antikorupcijos komisijos išvadą?

– Su ja dar reikia susipažinti, perskaityti ir įsigilinti. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad komisija, svarstydama ir vertindama galimus Konstitucijos pažeidimus, peržengė savo kompetencijos ribas.

Bet kuriuo atveju išvadoje keliami klausimai turėtų būti nagrinėjami valdančiosios koalicijos partnerių. O nagrinėjami jie turi būti koalicijos taryboje.

Bet, kalbant apie Antikorupcijos komisijos išsakytą nuomonę dėl vidaus reikalų ministro, manau, kad šioje situacijoje galutinius sprendimus turi priimti pats premjeras ir ministras, taip pat partijos, kurios delegavo abu šiuos pareigūnus. Ir jei atsitiktų taip, kad premjeras pareikštų nepasitikėjimą R.Palaičiu, Prezidentės vaidmuo turėtų būti tik simbolinis, nes Vyriausybė – kolegialus organas.

– Vadinasi, neįsivaizduojate tolimesnio R.Palaičio darbo Vyriausybėje?

– Tai priklauso nuo premjero apsisprendimo. Ir nuo premjero susitarimų su ministrą delegavusia partija. Jeigu premjeras vis dėlto pareikštų nepasitikėjimą ministru, matyt, būtų sudėtinga įsivaizduoti tolimesnį produktyvų ministro darbą Vyriausybėje.

Taigi, viskas priklausys nuo premjero pozicijos – jei premjeras visgi nereikalaus iš ministro atsistatydinti, tikrai yra galimybė darbą užbaigti.

– Liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas pateikė savotišką ultimatumą premjerui A.Kubiliui – esą jeigu konservatoriai liks nesukalbami FNTT vadovų ir požiūrio į vidaus reikalų ministrą klausimais, gali nukentėti Vyriausybės prioritetiniais paskelbti darbai energetikos srityje, iš jų – ir dėl Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo. Kaip vertintumėte tokį koalicijos partnerio ultimatumą?

– Nelabai solidžiai tai skamba. Manau, kolega kiek pasikarščiavo. Reikia ne konfliktuoti viešumoje, ne aštrinti nesutarimus, o ieškoti bendrų taškų, kad galėtume kartu dirbti toliau.

– Ar liberalcentristai nėra prašę Liberalų sąjūdžio paramos šioje situacijoje, ypač jeigu nuspręstų trauktis iš valdančiosios koalicijos? Jūs paremtumėte juos tokiu atveju?

– Apie jokį pasitraukimą iš koalicijos ar kitokius ryžtingus veiksmus mes su liberalcentristais nesame kalbėję. Šią karštą temą mes reguliariai aptarinėjame su A.Čapliku, kai tik šiomis dienomis susitinkame su juo, bet tikrai nei paramos, nei kitokių prašymų nesulaukėme.

– Tikite, kad ši valdančioji koalicija gali dirbti iki pat naujojo Seimo rinkimų šį rudenį?

– Tai kad nelabai matau kokių nors politinių alternatyvų. Manau, kad arba bus susitarta ir tada išliks ta pati koalicija, premjeras ir ta pati Vyriausybė, kuri yra dabar, arba, esant tam tikroms aplinkybėms, kadenciją gali baigti mažumos Vyriausybė.

Lietuva jau turi mažumos Vyriausybės darbo patirties, todėl tai nebūtų didelė politinė naujovė.

– Bet tuomet iki rinkimų nepavyktų įgyvendinti strateginių energetinių projektų?

– Būtent todėl ir tikimės, kad sutarimas bus rastas tarpusavyje pasikalbėjus koalicijos taryboje, kurios posėdžio tikimės kitą savaitę.

– Šį savaitgalį toks posėdis negali įvykti?

– Vargu. Šį savaitgalį į Kaziuko mugę reikia eiti, o ne posėdžiauti...