Barboros ir Žygimanto meilė
Šeštadienį Bažnytinio paveldo muziejus vilniečius pakvietė į teminę ekskursiją „Širdies motyvas“, skirtą Šv. Valentino dienai.
Ekskursija prasidėjo Vilniaus širdies – Arkikatedros bazilikos – požemiuose. Prie garsių Lietuvos karalių ir karalienių kapų gidė Inga Cironkaitė-Bendžienė neabejingiems žodžiui „meilė“ ir susirinkusiems į šią ekskursiją priminė vienos garsiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) porų – Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto – bei kitas meilės istorijas.
Barbora Radvilaitė buvo tituluojama viena gražiausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos moterų. Manoma, kad su Žygimantu Augustu jie susitiko 1544 m., tada, kai jis dar buvo vedęs savo pirmą žmoną – Elžbietą Habsburgaitę.
„Čia ir slypi konfliktas, - pasakojimą tęsė gidė. - Nes Barbora Radvilaitė neturi karališkojo kraujo. Jų santykiams priešinosi Žygimanto Augusto mama Bona Sforca. Yra tokių pasakojimų ir legendų, kad būtent ji prisidėjo prie Barboros mirties. Bet veikiausiai tai ir lieka legendomis, nes šiuo metu manoma, kad Barbora Radvilaitė mirė nuo vėžio.“
Tačiau karštai Barborą mylintis Žygimantas Augustas dėl jos buvo pasiryžęs net atsisakyti karūnos. Prabėgus trejiems metams nuo pažinties juodu slapta susituokė. Kurį laiką santuoka buvo slepiama, vėliau Barbora oficialiai pristatyta. Šiai gražiai meilės istorijai nebuvo lemta ilgai tęstis. 1551-ųjų gegužę Barbora iškeliavo anapilin.
„Žygimantas Augustas labai jos gedėjo. Ant jos antkapio buvo parašyta, kad net jei ji būtų mirusi sena, Žygimantas Augustas būtų sakęs, kad ji mirė per anksti“, - apie ypatingą meilę kalbėjo gidė.
Vėliau ekskursijos dalyviai skaitė autentiškus, XVI a. šių įsimylėjėlių vienas kitam rašytus laiškus. Jie Arkikatedros bazilikos požemiuose guli ant Barboros Radvilaitės karsto.
Šv. Valentino istorija ir legendos
Susipažinus su istorijomis, aplankius ir kitus Vilniaus arkikatedros požemiuose esančius eksponatus, ekskursija persikėlė į Bažnytinio paveldo muziejų, įkurtą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.
Šios ekskursijos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę iš arti apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejaus fonduose saugomą šv. Valentino relikvijorių. „Būtent šv. Valentinas, kurio asmenybė apipinta legendomis ir tradicijomis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jo asmeniu, ir yra šios mūsų ekskursijos kaltininkas“, - pripažino gidė I.Cironkaitė-Bendžienė.
Besigrožinčius šv. Valentino relikvijoriumi ekskursijos gidė supažindino su šv. Valentino istorija. Jis buvo III a. Romos gyventojas, dvasininkas, kankinys. Buvo nužudytas už tai, kad neatsisakė krikščionių tikėjimo. Gidė priminė ir stebuklą, kaip šv. Valentinas grąžino regėjimą Romos imperijos tarnautojo dukrai. Būtent pas jį Romos imperatorius buvo pasiuntęs šv. Valentiną, kad jis pradėtų tikėti pagonių dievais. Tačiau užuot pradėjęs jais tikėti, šv. Valentinas visą tarnautojo šeimą atvertė į krikščionybę. Tokia, pasak gidės, yra tikroji istorija.
Per ekskursiją buvo prisimintos ir legendos. Viena jų, kad šv. Valentinas tuo metu Romoje persekiojamiems krikščionims karpydavo širdeles ir siųsdavo jas tarsi paguodos ženklą. „Kita legenda byloja, kad toje vietoje, kur buvo palaidotas šv. Valentinas, buvo pasodintas migdolo medis. Ir būtent vasario 14-ąją jis pražysdavo“, - sakė gidė.
Pasakojama ir tai, kad šv. Valentinas globojęs karius ir jų mylimąsias. Pasak gidės, imperatorius tuo laikotarpiu buvo uždraudęs kariams tuoktis, nes manė, kad susituokę jie nebegali atiduoti visos savo jėgos tarnauti valstybei. Neva jų širdys pasidalija į dvi dalis, jie nori būti su savo šeimomis ir pan. O šv. Valentinui atrodė, kad tai nėra gera praktika, ir jis slapta juos tuokdavo. „Čia viena tų legendų, dėl kurios galbūt kilo paprotys, kad šv. Valentinas yra įsimylėjėlių globėjas“, - svarstė ekskursiją vedusi I.Cironkaitė-Bendžienė.
Sapiegų mauzoliejus
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra garsios Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją sau ir savo šeimai, tapęs kataliku, pastatė didis LDK žmogus Leonas Sapiega. Bažnyčioje išlikę įspūdingiausi Lietuvos antkapiniai paminklai, o požemiuose ilsisi ir Sapiegų giminės atstovai.
Per ekskursiją buvo aplankytas bažnyčioje esantis L.Sapiegos ir jo dviejų žmonų – Dorotos Firlejos ir Elžbietos Radvilaitės – antkapinis paminklas. Jis yra didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys. Apžiūrėtas iš balto marmuro iškaltas Teodoros Kristinos Tarnovskytės portretas. Prisimintas ją karštai mylėjęs ir jos gedėjęs Kazimieras Leonas Sapiega.
Nebuvę Arkikatedros požemiuose, negirdėję, kas rašoma Barboros Radvilaitės laiške Žygimantui Augustui ir jo laiške jai, norintys apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejuje esančią ekspoziciją „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ ir pamatyti tik savaitę Lietuvoje būsiantį 1637 m. Šv. Kryžiaus relikvijorių, turi dar vieną progą. Būtent vasario 14-ąją – Šv. Valentino dieną – 16 val. rengiama dar viena ekskursija „Širdies motyvas“.
