Per dvejus metus savivaldybėse pasikeitė 174 nariai, daugiausiai – Vilniuje

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po 2019 metų kovo 3 dieną vykusių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasikeitė 14 narių.

Daugiau kaip pusė sostinės tarybos narių savivaldos mandato atsisakė po sėkmingų Seimo rinkimų praėjusių metų spalį.

Į Seimą buvo išrinkti Laisvės partijos atstovai Vytautas Mitalas, Kasparas Adomaitis, Evelina Dobrovolska, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, konservatorius Arūnas Valinskas ir „valstiečių“ atstovas Lukas Savickas.

Anykščių, Mažeikių ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybose nuo prieš dvejus metus vykusių savivaldos rinkimų pasikeitė po septynis narius.

Po šešis narius pakeitė Klaipėdos miesto, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybės. Kauno miesto, Biržų, Kėdainių bei Molėtų rajonų savivaldybėse nurodytu laikotarpiu įvyko penkių tarybos narių kaita.

VRK duomenimis, yra tik trys savivaldybės – Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų, kuriose nurodytu laikotarpiu nesikeitė nė vienas tarybos narys.

Dažniausiai nariai patys atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu. Tokių atvejų yra fiksuota 56,9 procentų. 15,52 proc. savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą. 12,64 proc. – atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių.

Fiksuota ir atvejų, kai savivaldybės tarybos narys nustojo eiti pareigas dėl to, kad VRK sprendimu neteko mandato dėl nesuderinamų pareigų (6,9 proc.), t. y., kai VRK gavusi informacijos, kad tarybos narys faktiškai eina nesuderinamas pareigas, prima sprendimą nutraukti tarybos nario įgaliojimus.

Taip pat buvo atvejų, kai savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko dėl mirties (4,02 proc.), išvykus gyventi į kitą savivaldybę (2,29 proc.) arba tais atvejais, kai tarybų nariai buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu (1,72 proc.).

VRK parengtos analizės duomenimis, dauguma savivaldybių tarybos narių yra vyrai: 1027 tarybų nariai arba 68,83 proc. nuo bendro narių skaičiaus. Moterys savivaldoje turi 465 mandatus arba 31,17 proc. nuo bendro skaičiaus.

Analizuojant savivaldybių tarybų narių kaitą nurodoma, kad minėtu laikotarpiu į tarybas atėjo dirbti 24 moterys ir šiuo metu jų yra 1 proc. daugiau nei buvo pasibaigus 2019 metų kovo 3 dienos rinkimams. 

Iš 60 Lietuvos savivaldybių 54-ioms vadovauja merai, o penkioms – merės merės. Radviliškio rajono savivaldybė šiuo metu neturi mero, buvusį vadovą Antaną Čeponinį išrinkus į Seimą. Nauji Radviliškio rajono mero rinkimai vyks balandžio 11 dieną.

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų santykis yra panašus. Vienintelėje Birštono savivaldybėje dirba daugiau moterų nei vyrų – aštuonios tarybos narės ir septyni tarybos nariai.  Trakų rajono savivaldybėje narių yra po lygiai – 12 moterų ir 12 vyrų.

Didžiausia lyčių disproporcija Marijampolės savivaldybės taryboje – trys moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – trys moterys ir 22 vyrai, Rietavo – trys moterys ir 14 vyrų, Druskininkų, Skuodo rajono, Kalvarijos savivaldybių tarybose dirba po keturias moteris ir 21 (Druskininkų), po 17 (Skuodo rajono ir Kalvarijos) vyrų.

Šių metų vasario 15 dienos duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 51 metai ir 3 mėnesiai.

Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (32,31 proc.). 23,46 proc. tarybos narių yra nuo 45 iki 54 metų.

Jauniausiam tarybos nario pareigas einančiam asmeniui yra 20 metų, vyriausias yra sulaukęs 85-erių. Jauniausiam Lietuvos merui – 32-eji, vyriausias yra sulaukęs 68 metų amžiaus.

Populiariausi vyriški savivaldybių tarybų narių vardai yra Kęstutis, Vytautas, Jonas, Antanas ir Saulius. Tarp savivaldybių tarybų narių moterų daugiausia Daivų, Nijolių, Jūračių, Dalių, Linų ir Editų.