Pirmadienį šalia K. Kalinausko gatvėje įsikūrusios Norvegijos ambasados susibūrė keliolika piktai nusiteikusių gyventojų. Žmonės protestavo prieš šios šalies kapitalo valdomo DNB banko veiksmus, kuomet šis ėmė reikalauti iš savo klientų atlyginti milijonus litų dėl nuostolingų su akcijomis susietų obligacijų (SASO).

AB DNB obligacijų per keletą metų įsigijo daugiau kaip šeši šimtai šeimų, tam panaudojus tikslines banko lėšas. Nors produktas žmonėms buvo pristatomas kaip itin saugus, pasiūlymu susigundę klientai patyrė apie 100 mln. litų nuostolį.

Pikete dalyvavęs Romas piktų žodžių banko atstovams negailėjo ir tvirtino besijaučiantis apgautas.

„Mums gidė aiškino, kad neprarasim nė cento ir pelną skaičiuoti galėsim vos ne tą pačią sekundę kai pasirašysim dokumentus. Apie nuostolius net nebuvo kalbama, nes neva jie net nebuvo numatomi“, - kalbėjo Romas.

Vyriškis tikino, kad netrukus po sutarčių pasirašymo viskas nusidažė tamsiomis spalvomis.

„Internete pasižiūrėjau, kad vos per vieną mėnesį obligacijų vertė ženkliai krito – per tokį trumpą laiko tarpą patyriau šimtatūkstantinį nuostolį. Į tai skubiai sureagavau – nuėjau į banką išsiaiškinti, kas čia darosi. Mane tikino, kad viskas čia yra gerai ir skaičiai šaus aukštyn“, - prisiminė vyriškis.

Romas su banku „kovoja“ jau trejus metus. Jo teigimu, tokioje pačioje situacijoje yra ir kiti vertybinių popierių sutikę įsigyti žmonės.

Tiesa, tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir pačioje Norvegijos Karalystėje. Tuomet šalies Aukščiausiasis teismas paskelbė nuosprendį, kad analogišką produktą Norvegijoje platinęs DNB buvo neteisus ir priteisė bankui atlyginti nuostolius klientui. Bankas atsakomybę už savo veiksmus prisiėmė.

„Ne be reikalo sakoma, kad lietuviai norvegams yra antrarūšė tauta. Analogišku atveju Norvegijoje teismą laimėjo vienas žmogus, kurio pergalė teisme atnešė naudą ir kitiems į pinkles pakliuvusiems žmonėms. O pas mus kiekvienas turi bylinėtis atskirai“, - piktinosi pašnekovas.

Vyriškio teigimu, nukentėjusieji nesiekia jokios naudos – jiems užtenka, kad abi pusės nebūtų viena kitai skolingas.

„Turi vykti dialogas ir visi gražiai susitarsime. Deja, bankas su mumis nekalba, todėl nelieka nieko kito kaip piketuoti“, - apmaudo neslėpė Romas.

DNB banko su akcijomis susietas obligacijas kritiškai įvertino jau dvi Lietuvos valstybinės institucijos – Lietuvos bankas ir Vyriausiasis administracinis teismas.

Piketą inicijavusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys tikino, kad DNB bankas stengiasi iš paskutiniųjų laikytis vien tik tam, kad nereikėtų atsiskaityti su nukentėjusiais investuotojais.

„Problema yra tie šimtas milijonų litų, kurie jau yra įskaičiuoti į pelną – bankas yra nutaręs, kad tie pinigai yra jų uždirbti. Banko darbuotojai, kurie šį produktą sukūrė ir platino, jau yra gavę premijas. Jeigu tektų šiuos pinigus nurašyti, tai jie smarkiai nukentėtų“, - kalbėjo K. Kupšys.

DNB banko atstovai tikina protestą vertinantys kaip akcijos organizatorių bandymą daryti įtaką teismų sprendimams.

„Mums nėra malonu, kad kai kurie investuotojai neuždirbo norimos grąžos ir ginčą dėl bankui mokėtinų palūkanų už paskolą tenka spręsti teisme. Tačiau mes kategoriškai nesutinkame su nepagrįstais kai kurių itin solidžią finansinę, investicinę ar gyvenimiškąją patirtį turinčių asmenų reikalavimais panaikinti vien tik dėl nepasitenkinimo, kad jų pasirinktas investavimo būdas neatnešė pageidaujamo rezultato“, - rašoma DNB banko išplatintame pranešime spaudai.

AB DNB vienintelis akcijų savininkas yra Norvegijos grupė „DNB ASA“. Savo ruožtu, „DNB ASA“ grupėje didžiausias ir vienintelis vyraujantį akcijų paketą turintis akcininkas yra Norvegijos Karalystės Vyriausybė. Ji per Norvegijos Prekybos ir Pramonės ministeriją valdo 34 proc. grupės akcijų.