- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 13-ai proc. dirbančių sostinės gyventojų nustatytas depresiškumas. Vienas iš veiksnių, įtakojančių depresijos atsiradimą - stresas darbe. Tokie Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai.
Rezultatai paaiškėjo po Higienos instituto atliktų tyrimų, aprašytų Jelenos Stanislavovienės disertacijoje. Atliktų tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kokie psichosocialiniai darbo veiksniai gali būti siejami su depresija.
Tyrimų metu atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę, padedančią nustatyti depresiškumą, bei atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius. Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių.
Antrojo tyrimo metu buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi žmonės (291 žmogus).
Mokslininkė lygino depresija sergančių bei šia liga nesiskundžiančių žmonių darbo sąlygas. Vertinant rezultatus buvo atsižvelgiama ir į stresinius gyvenimo įvykius, patirtus ne darbe.
„Labai retai depresiją sukelia kažkoks vienas veiksnys, dažniausiai šią ligą įtakoja tam tikra veiksnių kombinacija: biologinių, psichologinių, socialinių. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos taip pat įsipina į tą kombinaciją”, - kalbėjo dr. Jelena Stanislavovienė.
Tyrimų metu nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų depresiškumas labiausiai susijęs su šiais psichosocialiniais darbo veiksniais: nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas žiniomis, užduočių neaiškumas, nervinė įtampa, darbo beprasmiškumas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, darbo neužbaigtumas ir dažnas užduočių kartojimasis. Dirbančių fizinį darbą vyrų - baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo neužbaigtumas. Mišrų darbą dirbantys vyrai labiausiai kenčia dėl ribotų galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais, darbo beprasmiškumo, sunkių jo periodų.
Tuo tarpu dirbančios protinį darbą moterys depresija rizikuoja susirgti dėl šių neigiamų darbo aplinkos veiksnių: baimės prarasti darbą, diskomforto, ribotų galimybių pasinaudoti darbe savo žiniomis, nervinės įtampos ir fizinės izoliacijos, grįžtamojo ryšio nebuvimo, blogų santykių su bendradarbiais, netolygaus darbo paskirstymo, monotoniškumo, darbo neužbaigtumo ir menkos šeimos paramos. Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų instrukcijų, menkos šeimos paramos. Mišrų darbą dirbančios moterys įvardijo šiuos veiksnius: diskomfortas, baimė prarasti darbą, socialinė izoliacija, nepasinaudojimas žiniomis, nervinė įtampa.
Aukščiau paminėti veiksniai gana plačiai paplitę tarp Vilniaus miesto darbuotojų. Net 68,6 proc. dirbančių vilniečių minėjo užduočių kartojimąsi, 64,1 proc. – karjeros stagnaciją.
Apie pusė darbuotojų teigė priversti darbe skubėti (52,9 proc.), kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį (52,2 proc.), tuo pat metu atliekantys kelias užduotis (44,9 proc.). Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą (38,8 proc.), patiria nervinę įtampą (35,3 proc.) ir sunkius darbo periodus (30,2 proc.), dirba viršvalandžius (34 proc.), atlieka papildomas užduotis (33,4 proc.).
Kitų tyrimų autorių duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. – dėl fizinės negalios. Dėl streso Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, Europos Sąjungoje – 17 proc.
„Labai norėčiau atkreipti darbdavių dėmesį į darbo aplinką organizacijose. Jos netobulinant mažėja darbuotojų darbingumas, pareigingumas, motyvacija, o kartais netinkama psichosocialinė darbo aplinka gali turėti įtakos ir depresijos išsivystymui. Taip pat norisi paskatinti pačius darbuotojus susirūpinti, kokioje aplinkoje jie dirba, kaip jie jaučiasi darbe, nes blogai besijaučiantys ir pagalbos nesikreipiantys žmonės tik gilina krizę, iš kurios vėliau būna gerokai sunkiau rasti išeitį“, - sakė Higienos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Jelena Stanislavovienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga1
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu11
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai2
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...
-
Autistiško vaiko mama: nesulaukęs pagalbos sūnus mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius87
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mok...
-
Reiškiant palaikymą Ukrainai Tuskulėnų parke pasėtos saulėgrąžos
Sekmadienį Vilniuje surengta Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu pasėtos neoficialiu šalies simboliu tapusios saulėgrąžos. ...