- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 13-ai proc. dirbančių sostinės gyventojų nustatytas depresiškumas. Vienas iš veiksnių, įtakojančių depresijos atsiradimą - stresas darbe. Tokie Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai.
Rezultatai paaiškėjo po Higienos instituto atliktų tyrimų, aprašytų Jelenos Stanislavovienės disertacijoje. Atliktų tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kokie psichosocialiniai darbo veiksniai gali būti siejami su depresija.
Tyrimų metu atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę, padedančią nustatyti depresiškumą, bei atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius. Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių.
Antrojo tyrimo metu buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi žmonės (291 žmogus).
Mokslininkė lygino depresija sergančių bei šia liga nesiskundžiančių žmonių darbo sąlygas. Vertinant rezultatus buvo atsižvelgiama ir į stresinius gyvenimo įvykius, patirtus ne darbe.
„Labai retai depresiją sukelia kažkoks vienas veiksnys, dažniausiai šią ligą įtakoja tam tikra veiksnių kombinacija: biologinių, psichologinių, socialinių. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos taip pat įsipina į tą kombinaciją”, - kalbėjo dr. Jelena Stanislavovienė.
Tyrimų metu nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų depresiškumas labiausiai susijęs su šiais psichosocialiniais darbo veiksniais: nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas žiniomis, užduočių neaiškumas, nervinė įtampa, darbo beprasmiškumas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, darbo neužbaigtumas ir dažnas užduočių kartojimasis. Dirbančių fizinį darbą vyrų - baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo neužbaigtumas. Mišrų darbą dirbantys vyrai labiausiai kenčia dėl ribotų galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais, darbo beprasmiškumo, sunkių jo periodų.
Tuo tarpu dirbančios protinį darbą moterys depresija rizikuoja susirgti dėl šių neigiamų darbo aplinkos veiksnių: baimės prarasti darbą, diskomforto, ribotų galimybių pasinaudoti darbe savo žiniomis, nervinės įtampos ir fizinės izoliacijos, grįžtamojo ryšio nebuvimo, blogų santykių su bendradarbiais, netolygaus darbo paskirstymo, monotoniškumo, darbo neužbaigtumo ir menkos šeimos paramos. Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų instrukcijų, menkos šeimos paramos. Mišrų darbą dirbančios moterys įvardijo šiuos veiksnius: diskomfortas, baimė prarasti darbą, socialinė izoliacija, nepasinaudojimas žiniomis, nervinė įtampa.
Aukščiau paminėti veiksniai gana plačiai paplitę tarp Vilniaus miesto darbuotojų. Net 68,6 proc. dirbančių vilniečių minėjo užduočių kartojimąsi, 64,1 proc. – karjeros stagnaciją.
Apie pusė darbuotojų teigė priversti darbe skubėti (52,9 proc.), kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį (52,2 proc.), tuo pat metu atliekantys kelias užduotis (44,9 proc.). Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą (38,8 proc.), patiria nervinę įtampą (35,3 proc.) ir sunkius darbo periodus (30,2 proc.), dirba viršvalandžius (34 proc.), atlieka papildomas užduotis (33,4 proc.).
Kitų tyrimų autorių duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. – dėl fizinės negalios. Dėl streso Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, Europos Sąjungoje – 17 proc.
„Labai norėčiau atkreipti darbdavių dėmesį į darbo aplinką organizacijose. Jos netobulinant mažėja darbuotojų darbingumas, pareigingumas, motyvacija, o kartais netinkama psichosocialinė darbo aplinka gali turėti įtakos ir depresijos išsivystymui. Taip pat norisi paskatinti pačius darbuotojus susirūpinti, kokioje aplinkoje jie dirba, kaip jie jaučiasi darbe, nes blogai besijaučiantys ir pagalbos nesikreipiantys žmonės tik gilina krizę, iš kurios vėliau būna gerokai sunkiau rasti išeitį“, - sakė Higienos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Jelena Stanislavovienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis: naujas terminalas Vilniaus oro uoste didins jo pajėgumus
Vilniaus oro uoste antradienį oficialiai pradėtos naujojo išvykimo terminalo statybos. Anot susisiekimo ministro Marius Skuodžio, jis ne tik padidins oro uosto pajėgumus, bet ir pakels kokybės kartelę. ...
-
Vilniuje baigta restauruoti Šv. Kotrynos bažnyčia
Vilniuje baigta restauruoti Šv. Kotrynos bažnyčia, esanti šalia S. Moniuškos skvero. ...
-
Vilniuje atidarytas didžiausias gyvūnų gydymo kompleksas: gelbės kates, lemūrus, krevetes7
Vilniuje, Lazdynuose, antradienį atidarytas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. ...
-
Vilniaus oro uoste pradedamos naujo išvykimo terminalo statybos4
Vilniaus oro uoste antradienį oficialiai pradedamos naujojo išvykimo terminalo statybos. Terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) statys konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“. ...
-
Skelbiamas konkursas Vilniaus miesto istorijos tyrėjams
Domiesi ir tyrinėji Vilniaus istoriją? Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų konkurse ir gauti stipendiją. ...
-
„Ryanair“ mažins skrydžių iš Vilniaus8
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė nuo būsimo vasaros sezono pradžios nebeskraidysianti dviem maršrutais ir rečiau skraidysianti 11 maršrutų – bendras esamų bei planuotų skrydžių dažnumas suma...
-
Lietuviai aktyviai padeda Ukrainai, bet Pilietinės galios indeksas sumenko42
Nepaisant aktyvaus lietuvių įsitraukimo padedant Rusijos užpultai Ukrainai, 2022-ųjų Pilietinės galios indeksas (PGI) sumenko, pirmadienį skelbia tradicinį tyrimą atlikęs Pilietinės visuomenės institutas. ...
-
NT rinkos dalyviai palankiai vertina ministerijų miestelio planus, bet mato rizikų
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai palankiai vertina Vyriausybės planus Vilniaus centre iki 2028 metų įrengti ministerijų ir kitų valstybės įstaigų miestelį, nors mato politinių ir finansinių projekto įgyvendinimo rizikų. ...
-
Šalia Vievio perlaidoti praėjusio amžiaus pradžioje žuvę lietuvių ir lenkų kariai1
Elektrėnų savivaldybėje, netoli Vievio esančiose Kurkliškių kapinėse, penktadienį iškilmingai perlaidoti anksčiau rastų Lietuvos ir Lenkijos karių palaikai. ...
-
Teismas atvėrė P. Gražuliui duris į rinkimus, nurodė VRK leisti jam sumokėti užstatą25
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atvėrė Seimo nariui Petrui Gražuliui duris dalyvauti Vilniaus miesto ir savivaldybės tarybos rinkimuose. ...