- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas iš naujo svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą ir grąžintą tobulinti įstatymą dėl metro statybos.
Už tai antradienį balsavo 83 Seimo nariai, 42 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Toliau įstatymą Seimas svarstys ketvirtadienį.
Prezidentės patarėjas Arūnas Molis pabrėžė, kad ir be specialaus įstatymo bet kuri savivaldybė galėtų inicijuoti metro statybas, jeigu manytų, kad jo reikia.
„Seimas iš tikrųjų išreiškė savo politinę valią, todėl mes sakome, kad įstatymas bent jau turėtų būti teisiškai tvarkingas. (...) Metropolitenas greičiausiai yra ne vienintelis būdas spręsti viešojo keleivių transporto problemas“, – teigė jis.
Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad šalies vadovė nekvestionuoja kiekvienos savivaldybės teisės spręsti pačiai turėti jai metropoliteną ar neturėti.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė labiau rūpintis gerai išplėtotu sostinės viešuoju transportu, tuomet kamščių problemos nereikės spręsti metro statyba.
Vilniaus stadioną statom jau 30 metų, o metro kainuos šimtą kartų daugiau.
„Nedideli Europos miestai eina visai kitais keliais – eina viešosios erdvės plėtros keliu, pėsčiųjų erdvių plėtros keliu, A juostų, tai yra tų juostų, kurias mes galime labai nesunkiai ir nebrangiai atkovoti iš automobilių ir suteikti viešajam transportui. Turime puikų viešą transportą, kuriuo tiesiog nesirūpiname, o nesirūpinimo rezultate mes turime tai, kad žmonės juo nesinaudoja, nes tikrai yra nepatogu važiuoti 30 metų senumo transporto priemone, nes ten ir kvapai, nėra vėdinimo“, – kalbėjo jis.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas abejoja, kad kita šalies savivaldybė, išskyrus Vilniaus, būtų pajėgi pasistatyti metro.
„Vilniaus stadioną statom jau 30 metų, o metro kainuos šimtą kartų daugiau“, – kalbėjo liberalas Kęstutis Glaveckas.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą vetavusi prezidentė teigia, kad jis turi atitikti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisę, neturėti interpretavimo galimybių. Anot D. Grybauskaitės, įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai prieštarauja ES reguliavimui.
Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.
Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jame numatyta, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.
Metro projektus įgyvendintų savivaldybės, jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savivaldybės galėtų įsigyti iki 50 proc. metro bendrovės akcijų, o bendros investicijos į metro būtų vykdomos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos pagrindu.
Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Rusijos ambasados – mitingas: vaikai Ukrainoje susiduria su dideliu Rusijos teroru
Ketvirtadienį minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Rusijos ambasados Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere, organizuojamas protesto mitingas dėl grobiamų ukrainiečių vaikų. ...
-
Vilniuje pradedamas maudymosi sezonas
Vilniuje nuo trečiadienio pradedamas maudymosi sezonas, pranešė sostinės savivaldybės įmonė „Grinda“. ...
-
Vilniaus antirekordai: lenkiame net Berlyną ir Londoną8
Vilniuje 1000-čiui gyventojų tenka po daugiau nei 400 automobilių. Ir tai didesni skaičiai nei Europos didmiesčiuose – Berlyne ar Londone. Eismo ekspertai aiškina, kad tokie skaičiai nedžiugina – įspėja apie dar didesnes problemas, ...
-
Vilniaus universitete atidaryta paroda – eksponuojami Gedimino laiškai2
Vilniaus universitete antradienį atidaryta paroda „Curriculum Vilnae“, joje eksponuojami trys iš Vokietijos atvežti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai. ...
-
Pokyčiai: trijose Vilniaus gatvėse bus draudžiama važiuoti paspirtukais, dviračiais2
Nuo birželio 1 dienos elektriniais paspirtukais ir dviračiais bus draudžiama važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. ...
-
VAT vadas apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: tai didžiausias profesinis iššūkis11
Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. ...
-
Prie Seimo – gyvūnų teisių gynėjų akcija: ragina drausti kailinių žvėrelių verslą29
Seime įpusėjus svarstymams dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo nuo 2027 metų, gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip duj...
-
Apie pagalbą narkomanams išgirdę Šeškinės gyventojai aikteli: čia jau netelpa į jokius rėmus15
Vilniaus Šeškinės rajone prekyba narkotikais ir jų vartojimas toliau išlieka itin didele problema. Nors šiame sostinės mikrorajone patruliavimas jau dabar yra sustiprintas – gyventojai skundžiasi ir sako, kad iki taboro i&...
-
Kaip jaučiasi 2 mln. eurų kainavusį vaistą gavusi mažylė Milana?45
Praėjus beveik dviem mėnesiams, kai spinaline raumenų atrofija sergančiai mažylei Milanai pirmajai Lietuvoje buvo atlikta genų terapija 2 milijonus eurų kainavusiu vaistiniu preparatu „Zolgensma“, mama papasakojo apie dabartinę mergaitės k...
-
Dėl NATO viršūnių susitikimo – keblumai vilniečiams: bus daugybė ribojimų18
Dėl liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo patekti į riboto judėjimo teritorijai priskiriamas Vilniaus gydymo įstaigas, maldos namus, darželius bus galima tik pėsčiomis. ...