- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dominikonai susirūpinę dėl Vilniuje, šalia Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno, planuojamo statyti viešbučio su konferencijų centru bei biurų pastato.
Kaip rašė ELTA, šio projekto iniciatorė - UAB „Orkela“. Dėl planuojamų statybų šalia bažnyčios ir vienuolyno ne kartą piketavo visuomeninės organizacijos, savo nuomonę dėl Šv. Pilypo ir Jokūbo „kišimo į stiklainį“ išsakė paveldosaugininkai, architektai, visuomenės veikėjai.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko paminklas. Ir nors šventovė projektuota ne garsiojo architekto Jono Kristupo Glaubico, yra baroko - didžiausio Lietuvos diplomato, iš kurio pasaulis atskiria, kad esame Europos šalis, - pavyzdys.
„Kaip pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Danijos karalienė Vilniuje tikėjosi išvysti cerkvių „svogūnus“, o pamatė Vilniaus baroką, suprato, kad Lietuva - Vakarų Europa”, - sakė A. Bumblauskas.
Kad ir kokie būtų šalių sprendimai dėl šio projekto, dominikonai tvirtai įsitikinę - istorinio Dominikonų vienuolyno ansamblio apsauga turi būti užtikrinta.
„Visiems yra suprantama ir žinoma, kad kultūros paveldas įpareigoja tiek valstybę, tiek jo savininkus, tiek visuomenę. Todėl mes, Vilniaus broliai dominikonai, tikimės ir tikime, kad valstybės bei savivaldos institucijos ir visos suinteresuotos šalys savo pareigas vykdys teisėtai, teisingai ir tinkamai“, - sako Lietuvos dominikonų vienuolyno subprioras, brolis Mindaugas Slapšinskas OP.
Broliai dominikonai atidžiai stebi projekto derinimo procesus, kuriuose matoma ir pozityvių aspektų. Projektas vis dėlto buvo viešinamas, visuomenė - gana plačiai supažindinta su juo, o vėliau, išgirdus žmonių pastabas, kiek koreguotas ir projekto iniciatorės vėl plačiai pristatytas visuomenei.
„Lords LB Asset Management“ nuotr.
Tačiau vienuolija apgailestauja, kad neapsieinama ir be negatyvių aspektų. Susipriešinimas tarp visuomenės ir privataus intereso tampa vis gilesnis. Teisinė aplinka, kurioje turėtų vykti visuomenės ir privataus intereso dialogas, nėra išbaigta (neratifikuota Faro konvencija ir pan.), tai neišvengiamai veda šias dialogo puses į iš esmės nereikalingus ginčus.
Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku.
„Ne tokia vienuolių misija - būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku. Tęsdami kelių šimtų metų tradiciją Lietuvoje, mes vykdome tikinčiųjų pastoraciją, išdidžiai ir džiaugsmingai kviečiame miestiečius į tarptautinius kariliono ir chorų muzikos festivalius. O kalbant apie žemiškus dalykus galbūt nustebsite, bet buitis ir remontai - irgi mums įprasta darbotvarkė: šiuo metu renovuojame vienuolyną“, - sako brolis Mindaugas.
Dominikonai - tai Katalikų Bažnyčios vienuoliai ir pasauliečiai. Oficialus ordino pavadinimas yra Ordo Praedicatorum (Pamokslininkų ordinas). Jo užduotis ir tikslas - skelbti Evangeliją ir pamokslaujant Dievo Žodį, vesti žmones į išganymą.
800 metų gyvuojantis ordinas vienija per 6 tūkstančius brolių, gyvenančių beveik visose pasaulio šalyse, apie 3 tūkstančius kontempliatyviųjų seserų, apie 27 tūkstančius apaštalinių seserų ir apie 144 tūkstančių dominikonų pasauliečių.
Lukiškių dominikonų vienuolynas nuo 2016 m. priklauso Prancūzų provincijai. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t. y. gegužės 1-ąją.
Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 tūkst. auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti laidoti neturtinguosius ir nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių.
XVII a. antroje pusėje mediniai statiniai degė (1655 ir 1684 m.), todėl 1690 m. toje vietoje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais (1711, 1738 ir 1739), kuriems suteikti Jokūbo, Dominyko, Pilypo vardai. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. atvežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis.
1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1948 m. ji buvo uždaryta, čia įrengtas vaisių ir daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą7
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...