Dėl šiukšlių kalti ir šiukšlintojai

Po sostinėje savivaldybės įvykdytos "šiukšlių reformos" atliekų išvežimas pigo, tačiau vilniečiai ilgai piktinosi, o kai kur ir vis dar vargsta dėl laiku neištuštinamų ir maišais apkrautų konteinerių.

Šiemet ši paslauga vėl brangsta. Ar bus daugiau tvarkos? O prie netvarkos ir patys gyventojai nemenkai prisideda, kraudami prie konteinerių viską, kas jiems nereikalinga, – negąsdina net gresiančios baudos.

Laukia naujovės

Toli gražu ne visiems nereikalingiems daiktams išmesti skirti miesto atliekų konteineriai. Į juos neturėtų būti metama tekstilė, avalynė, stambiosios atliekos, baldai, statybinės medžiagos, padangos – visa tai, ką neretai ir matome po nakties išdygus šalia konteinerių. Ir atneša juos čia ne kas kitas, o patys gyventojai, kurių dalis vėliau ir piktinasi šiukšlėmis apkrautais konteineriais ir prastu atliekų vežėju darbu.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio patarėjas Vytautas Budreika, minėtas atliekas gyventojai turėtų ne krauti prie konteinerių, o nuvežti į specialias aikšteles. Šiuo metu nemokamai įvairias stambiagabarites ar remonto darbų atliekas galima priduoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro stambiųjų atliekų aikštelėse. Jų iš viso yra 5.

Šių metų liepą sostinės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems bei naujai siūlomas paslaugas. Todėl, pasak V.Budreikos, nuo sausio 1 d. Vilniaus mieste atsirdo net keletas svarbių vilniečiams naujovių.

Viena iš jų – nauja paslauga gyventojams: vieną kartą per 2 metus didelių gabaritų, statybos ir griovimo atliekos bus išvežamos tiesiai iš namų nemokamai.

Kita – nuo naujų metų prie prekybos centrų atsiras specialūs konteineriai drabužiams ir avalynei. Čia nebenaudojamą ir prastos kokybės tekstilę bus galima atiduoti nemokamai. Tokių konteinerių Vilniuje iš viso atsiras 105.

Dar viena svarbi naujovė – atsakomybė už ne vietoje paliktas atliekas. Jeigu vežėjai prie konteinerių ras stambiųjų atliekų, jos bus surenkamos ir išvežamos, tačiau už jų išvežimą bus išrašytos sąskaitos, kurias apmokės to namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai. Jei bus nustatytas konkretus žmogus, palikęs didelių gabaritų atliekas, – sąskaita už tų atliekų sutvarkymą, o kartu ir bauda, bus skiriama jam.

Realybė: gyventojai prie konteinerių tempia senus baldus, elektros prietaisus, padangas – atliekas, kurias reikia vežti į stambiųjų atliekų aikšteles. Vytauto Petriko nuotr.

Tad gyventojai, pastebėję neleistiną šiukšlinimą, kviečiami pranešti apie tai savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnams, kurie, identifikavę teršėją, jį nubaus. Tikimasi, kad taip bus skatinamas sąmoningumas, sumažės netvarka prie konteinerių.

Auklėja kameros

Vykdydama atliekų tvarkymo prevenciją SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) mobiliomis stebėjimo kameromis jau fiksuoja atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Iš viso per šiuos metus nustatyta apie 1 130 atliekų turėtojų pažeidimų, informacija apie 264 pažeidimus perduota Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Beveik 1 100 pažeidimų padarė atliekų vežėjai.

Pasak VASA atstovų, prie konteinerių gyventojai dažniausiai palieka didelių gabaritų atliekas. Vaizdo įrašuose matyti, kaip gyventojai prie konteinerių tempia senus baldus, elektros prietaisus, padangas. Šias atliekas reikia vežti į jau minėtas stambiųjų atliekų aikšteles.

Didesnei kontrolei VASA jau sausio mėnesį planuoja įsigyti 20 papildomų kilnojamųjų kamerų, kurios bus montuojamos tam tikram laikui probleminėse vietose. Pagal VASA duomenis, pridėjus šias kameras prie jau turimų, tiek turėtų pakakti problemiškiausių vietų kontrolei.

Didelių gabaritų atliekos bus surenkamos ir išvežamos, tačiau sąskaitas už tai apmokės namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai.

Efektyviai atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti pirmosios šešios modernios stebėjimo kameros prie konteinerinių aikštelių įrengtos dar 2018 m. pabaigoje. Kaip šių metų vasarį teigė VASA direktorius Rimantas Juknevičius,vaizdo stebėjimo kameros skatina netvarkingus vilniečius keisti savo įpročius.

"Tam tikrose Vilniaus gatvėse esančios konteinerinės aikštelės buvo tapusios tikrais sąvartynais, o įrengus kameras gyventojų elgesys pasikeitė. Mūsų tikslas ir yra žmonių elgsenos pokytis. Turime visi suprasti, jog mus supanti aplinka priklauso nuo mūsų pačių", – sakė R.Juknevičius.

Skiriamos baudos

Sostinėje patruliuoja VASA Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus darbuotojai, kurie vertina konteinerinių aikštelių būklę. Pastebėjus, kad tam tikrose vietose neleistinai atvežamos atliekos ir susikaupė jų krūva, – įrengiama vaizdo stebėjimo kamera. Situacija stebima maždaug apie savaitę, o neužfiksavus pažeidimų, kameros perkeliamos į kitas aikšteles.

"Siekiame, kad viskas vyktų kuo operatyviau ir kameras naudotume kuo efektyviau. Mūsų tikslas nėra pričiupti kuo daugiau aplinkos teršėjų. Mes norime, kad visiems gyventojams būtų patogu atliekas išmesti ir aplinka prie konteinerių būtų švari", – tikino VASA vadovas.

Tačiau keisti tokių žmonių suvokimą pastabomis, pokalbiais, gražiais pavyzdžiais – ne visada veiksminga, tenka imtis ir baudžiamųjų veiksmų. Sausi–vasario mėnesiais kameromis buvo stebimos 66 konteinerinės aikštelės ir užfiksuota 115 viešosios tvarkos pažeidimų.

Pažeidėjai yra identifikuojami pagal valstybinį automobilio numerį, duomenys iš karto yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Už atliekų išmetimą į ne tam skirtus konteinerius gresia baudos iki 600 eurų. Baudos dydis priklauso nuo įvairių faktorių – ar žmogus gailisi, ar tai nėra besikartojantis elgesys ir pan.

Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, per praėjusius metus už atliekų tvarkymo pažeidimus Viešosios tvarkos skyrius pinigines baudas skyrė penkiolikai pažeidėjų, jie sumokėjo 1 235 eurus.

Brangsta atliekų išvežimas

"Vilniaus diena" taip pat primena, kad nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojo naujos – didesnės – atliekų tvarkymo kainos.

Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo kaina keisis nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.

Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.

Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 d., kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausia mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį. Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąją dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tai kur dėti šiukšles, jei jos neišvežamos ir tie konteineriai riogso pilni ? Aš jau pradėjau jų nerūšiuoti ir mesti į tą, kuriam yra vietos. Kokia prasmė rūšiuoti, jei nėra kur jų dėti ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių