Vilniaus savivaldybė ketina kreiptis į prokuratūrą dėl konfidencialių laiškų, kuriuose aptariama skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ situacija, paviešinimo, ketvirtadienį sakė administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

„Atsižvelgiant į tai, jei paviešinta informacija, kurią siuntė privatus subjektas, kuris prašė, kad jo laiškas būtų konfidencialus, vien gindami subjekto teises mes tikriausiai kreipsimės į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai buvo paimti ir kokiais būdais buvo paimti iš savivaldybės informacinės sistemos laiškai ir ar teisėtai buvo paviešinti“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė.

Savivaldybės vadovų susirašinėjimą el. laiškais ir Estijos investicinio fondo „Infortar“ pasiūlymą dėl „Air Lituanica“ socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

A.Vaitkunskienės teigimu, „būdas, kaip informacija pateikta, yra neteisėtas įsilaužimas į Vilniaus savivaldybės administracijos kompiuterius“. Anot jos, dėl skundų teisėsaugai bus galutinai apsispręsta „per artimiausias dvi dienas“.

Paviešintame „Infortar“ pasiūlyme nurodoma, kad jis savivaldybei išsiųstas gegužės 7 dieną, likus dviems savaitėms iki pranešimo apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą. Pasiūlymas adresuotas savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovams. Laiške siūloma uždaryti „Air Lituanica“ ir steigti naują bendrovę, kuri galėtų perimti „Air Lituanica“ prekės ženklą, dalį personalo, ryšius su klientais. Nauja įmonė veiktų kartu su analogiška bendrove Estijoje ir palaipsniui didintų skrydžių kryptis.

Nurodoma, kad tokia bendrovė, su dviem 70-ies vietų lėktuvais galėtų pradėti veikti jau šių metų spalį. Iš Vilniaus, estų atstovų teigimu, po 2020-ųjų bendrovė skrydžius jau galėtų vykdyti 5-8 orlaiviais, per metus aptarnautų daugiau nei 0,5 mln. keleivių. Tiesa, „Infortar“ neatmeta, kad sklandžiam skrydžių perėmimui galėtų prireikti ir Lietuvos valstybės paramos.

A.Vaitkunskienė patikino, tiek administracija, tiek politikai nuo balandžio 22-osios aktyviai ieškojo investuotojų, deramasi buvo ne tik su estų bendrove, tačiau ir su Latvijos nacionaliniu vežėju „Air Baltic“. Tačiau, pasak A.Vaitkunskienės, nė viena bendrovė, įskaitant ir estus, nepasiūlė pirkti „Air Lituanica“ su visomis skolomis, o naujos bendrovės steigimas esą būtų pareikalavęs papildomų savivaldybės investicijų, kurių ji neturi.

„Savivaldybė negavo tokio pasiūlymo pirkti „Air Lituanica“. O negavus pasiūlymo pirkti konkrečiai įmonę su tokiomis skolomis, kokios jos buvo, per 10 mln. eurų, savivaldybė ir nebūtų spėjusi nieko išnagrinėti per vieną ar dvi dienas, kai įmonės padėtis blogėjo tiek, kad jau gegužės 22 dienos išvakarėse įmonės vadovai informavo, kad jiems sunku gauti degalus“ - tikino A.Vaitkunskienė.

E.Jakilaitis taip pat paviešino A.Vaitkunskienės, mero Remigijaus Šimašiaus, jo atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo vidinius susirašinėjimus prieš stabdant „Air Lituanicos“ veiklą.

Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar „Air Lituanica“ kapitalas formuotas teisėtai. Prašoma ištirti lėšų judėjimą įmonėje, taip pat, ar teisėtai finansiniai įsipareigojimai buvo permesti kai kurioms savivaldybės įmonėms, nesusijusioms su „Air Lituanica“.

Ankstesnė Vilniaus valdžia nuolat didino „Start Vilnius“, kontroliuojančios „Air Lituanica“, kapitalą, taip suteikdama lėšų oro bendrovės veiklai. Paskutinį kartą „Start Vilnius“ kapitalas šiemet padidintas 6,872 mln. eurų, iš šios sumos 4,344 mln. eurų buvo piniginis įnašas. „ Air Lituanicos“ balandį buvo padidintas iki 14,802 mln. eurų.

Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją nutarė areštuoti visą „ Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Laikinas turto areštas galios, kol teismas išnagrinės Vilniaus šilumos tinklų ir „ Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos prašymą iškelti pastarajai bankroto bylą.

„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną, o po savaitės pranešė ketinanti inicijuoti bankrotą.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, „ Air Lituanica“ pernai patyrė 10,27 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik dukart daugiau nei 2013 metais, kai patirta 5,19 mln. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos pernai padidėjo 70,2 proc. iki 6,4 mln. eurų.