Vilnietė Angelė į devintą aukštą, kuriame gyvena, jau įprato lipti laiptais. Taip sportuoja ne tik todėl, kad stengiasi kuo daugiau nužingsniuoti, bet ir todėl, kad liftu važiuoti nebenori, nors jų name – du.

„Nedrąsu važiuoti, bet veža kartais. Vienas liftas matom, kad visa neveikia, šis liftas irgi pakankamai dažnai genda. Pati gyvenu devintame aukšte, tai labai žiūriu pozityviai – proga pasportuoti“, – šypsosi vilnietė.

Angelė teigia ne sykį lifte strigusi.

„Yra tekę rankomis atsidaryti lifto duris ir paskui išlipti iš jo“, – prisiminė moteris.

Ne pirmą dešimtį metų skaičiuojantys daugiabučių liftai gąsdina ne tik Angelę, bet ir kitus jais besinaudojančius.

„Su senu daiktu visada yra kažkiek nesaugu važinėti. Šitas ir sustojo dabar, dėl to ir uždarytas. Ačiū Dievui, mes turime antrą liftą, nors jis yra lygiai toks pat senas ir nėra patikimas, bet kol dar meistrai jo neuždarė, tol dar jis važiuoja“, – teigė kitas daugiabučio gyventojas Erikas.

Taip, kaip šiame name, visoje sostinėje šiemet gali būti išjungti 85 liftai.

„Jeigu liftas jau neatitinka jam keliamų techninių normų, jis yra išjungiamas ir jau nuo gyventojų, savininkų priklauso, kiek ilgai jis bus išjungtas“, – sakė „Baltijos liftų“ direktorius Mantas Romaška.

Yra tekę rankomis atsidaryti lifto duris ir paskui išlipti iš jo.

Apie 40 proc. „Baltijos liftų“ prižiūrimų sostinės liftų yra seni – jų amžius siekia net 40–50 metų. Paprastai lifto tarnavimo laikotarpis yra iki 25-erių metų. Gyventojams įmonė siūlo avarinės būklės liftus remontuoti, modernizuoti arba keisti naujais. Naujas gali atsieiti ir 70 tūkst. eurų, o kapitalinis remontas – apie 40 tūkst. eurų.

„Remontuoti seną, ypač žinant jo amžių, neverta, nes tai daug kainuoja ir nėra garantijos, todėl aš už naują“, – mintimis dalinosi vilnietis.

Liftais nepatenkinti ir kai kurie panevėžiečiai.

„Visi senuose namuose esantys liftai nėra pakeisti, juos reikia būtinai pakeisti, bet čia juk dideles pinigų sumas kainuoja“, – sakė panevėžietis.

Liftus prižiūrinti įmonė tikina, kad, kitaip nei Vilniuje, liftų Panevėžyje stabdyti neketina.

„Neplanuojam nei šiais metais, nei kitais metais jų išjungti, bet mes bandom kalbėt su savininkais, galbūt sudaryt tokį planelį, per kiek laiko tai būtų galima pakeisti“, – teigė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaune, anot įmonės vadovo, apie 20 proc. liftų jau pakeista ir tokių, kuriuos reikėtų stabdyti, dėl to, kad jie nusidėvėję ir nesaugūs, nėra. Dėl liftų būklės įmonės atstovas kaltina ne tik laiką, bet ir gyventojus – ne visi vienodai juos saugo.

Tačiau Vilniaus savivaldybė dėl liftų būklės mato ir liftus prižiūrinčių įmonių kaltės.

„Greičiausiai administratorius kurį laiką turėdamas tam tikrą informaciją neveikė, kitaip tariant, neatliko savo pareigų, tai jeigu liftas bus uždarytas, mes galim daryti tokią prielaidą, kad liftas sugriuvo nepataisomai, ne čia ir dabar ir ne per vieną dieną – tai yra metų naudojimo pasekmė“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas Marius Žvinklis.

Liftų būklė privalo būti patikrinta kartą per metus, o namo administratorius ar bendrija kas mėnesį renka pinigus lifto techninei priežiūrai. Tiesa, ką už juos daro, ataskaitą pateikia ne visuomet.