UNESCO žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru paskelbtas renginys - „Dainų šventė“ prasidės trečiadienį liepos pirmąją.
Keli milijonai dainų
Šiais metais, nors ir sumažėjęs ne tik savo geografija, bet ir dalyviu skaičiumi, pagrindinis Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo renginys tęsis šešias dienas ir bus tikrai įspūdingas.
14 didelių renginių dalyvaus maždaug 40 tūkst. žmonių. Choristai, šokėjai iš Vilniaus, kitų šalies miestų ir išeivijos lietuviai iš viso pasaulio susirinks bendra daina pasveikinti Lietuvos tūkstantmečio proga. Šurmulį papildys ne tik šventės dalyviai, bet ir žiūrovai. Jau dabar daugelyje viešbučių vietos šventinėms dienoms užsakytos, o bilietai į mokamus renginius beveik išpirkti.
„Kiek dainų per visą šventę bus sudainuota? Nežinau, gal keli milijonai, – juokėsi Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius S.Liausa. – Dainų šventė juk nėra paprastas koncertas, kai užlipi ant scenos, sudainuoji, ir viskas. Populiariausios dainos skambės koncertuose, vakaronėse, kiekvienas regionas, kiekvienas choras dainuos savo dainas, o dar kiek bus naktinių dainavimų, nėra metodikos viskam suskaičiuoti."
Dalyvauti galės kiekvienas
Organizatoriai tikisi, kad kuriant šventinę nuotaiką prisidės ir patys žiūrovai. „Mūsų vienas pagrindinių tikslų – sukurti tokią kultūrinę terpę, kurioje riba tarp dalyvių ir žiūrovų tarsi išnyktų. Sakykime, į folkloro vakarą drąsiai galės ateiti žmogus, pats pasipuošęs tautiniais drabužiais, ir prisijungti prie Dainų šventės dalyvių, džiaugtis su jais", – kalbėjo S.Liausa.
Ypatingų naujovių Dainų šventėje neplanuojama. „Kiekviena Dainų šventė kitokia ir tuo pačiu tokia pati. Mes nesivaikome kokio nors kitoniškumo: mums svarbiausia – suvokimas, kultūrinė terpė, leidžianti žmonėms pasijusti, kad jie yra lietuviai, puoselėja savo kultūrą. Šventės dienomis jie gali pajusti tokią atmosferą, kokia buvo Sąjūdžio laikais, Baltijos kelyje, kai visi kartu šoka, dainuoja, groja – būna kartu.
Tai iš tiesų unikalus dalykas, išlikęs tik mažose valstybėse. Dainų švenčių tradicija užgimė ir kurį laiką buvo Vokietijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, o išliko tik mažose Baltijos valstybėse. Nes mums tai labai aiški tautybės išraiška, Tėvynės samprata – ne kokia nors deklaracija, o vidinis poreikis. Daugelis pasaulio valstybių pavydi, kad išlaikėme tą tradiciją, kad ji gyva, ne kur nors muziejuose, o skleidžiasi mūsų gyvenime", – džiaugėsi S.Liausa.
Vis dėlto šiais metais organizatoriams atiteko ypatingas iššūkis. „Ateities kartos vėliau atsigręš ir pasakos kitiems, kokia buvo Dainų šventė, kai Lietuva šventė savo tūkstantmetį. Žiūrime labai atsakingai ir, kita vertus, mus džiugina, kad turime tokią galimybę", – kalbėjo Dainų šventės organizatorius.
Šventei atsakingai ruošiasi ne tik organizatoriai, bet ir dainininkai. „Tūkstantmečio šventė būna tik kartą per tūkstantį metų, turime visur sudalyvauti kaip reikiant. Mūsų choristai – dirbantys žmonės ir jiems buvo gana sunku prisiderinti, bet visi stengėsi. Juk tokios šventės – mūsų palikimas, tai turi būti svarbu visiems", – užtikrintai kalbėjo Kauno mišraus choro "Kamertonas" vadovas Kęstutis Jakeliūnas.
Nakvos ir valgys mokyklose
Dainų šventės organizatoriams tenka dviguba atsakomybė: ne tik pasirūpinti, kad sklandžiai klostytųsi programa, bet ir pasirūpinti šventės dalyvių priėmimu. Svečiai iš kitų Lietuvos miestų apsistos 67 sostinės mokyklose, iš užsienio atvykusiems lietuviams skirtos vietos įvairiuose viešbučiuose ir bendrabučiuose.
„Dalis dalyvių nakvos pas savo gimines ar pažįstamus, tačiau stengiamės, kad kuo daugiau jų būtų vienoje vietoje: tuomet paprasčiau spręsti repeticijų, maitinimo klausimus", – aiškino S.Liausa. Tiems, kurie į šventę atvyks tik vienai dienai, maitinimas bus organizuojamas repeticijų vietose.
Ypatingų reikalavimų dėl dalyvių maitinimo organizatoriai neturi – tiesiog turi būti laikomasi visų higienos normų, prašoma atkreipti dėmesį į maisto saugą ir kokybę.
„Dainų šventės dienomis bus sustiprinta kontrolė: maisto inspektoriai kasdien tikrins ne tik maisto kokybę, jo ruošimo sąlygas, švarą, bet ir žaliavų likučius, produktų įsigijimo dokumentus. Maitinimo organizatoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su delegacijų, ypač su vaikų kolektyvų, vadovais, bendromis pastangomis aiškinti, kad vaikai nevalgytų iš namų atsivežto, kambario temperatūroje laikomo maisto. Nepirkdami pačių pigiausių žaliavų ir kokybiškai maitindami, sostinės mokyklų viešojo maitinimo įmonių darbuotojai turės galimybę prisidėti prie šventiškos atmosferos ir palaikyti gerą nuotaiką visiems šventės dalyviams", – sakė Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Špukas.
--------------------------------------------------------------------------------
Programa
Liepos 1 d.
17 val. Šventės pradžios renginiai „Čia tūkstantį metų dabar“ Sereikiškių parke, Bernardinų, Šv. Jonų bažnyčiose, Arkikatedroje bazilikoje, Katedros aikštėje.
17 val. Protėvių giesmė Sereikiškių parke.
18 val. Giesmė širdimi Bernardinų bažnyčioje.
19 val. Giesmė protu Šv. Jonų bažnyčioje.
20 val. Giesmė visa esybe Arkikatedroje bazilikoje.
21 val. Atidarymo koncertas „Pasveikinkim vieni kitus“ Katedros aikštėje.
Liepos 2 d.
16 val. Liaudies meno parodos atidarymas Taikomosios dailės muziejuje, Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22).
18 val. Chorinės muzikos vakaras „Šimtmečio dainos“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5).
22 val. Ansamblių vakaras „Metai" Kalnų parke (Mokama: 20 - 80 Lt.)
Liepos 3 d.
17 val. Moksleivių dainų diena „Skambantys vaikystės sodai“ Vingio parke.
18 val. Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).
Liepos 4 d.
10 val. Folkloro diena „Žemynėle, žiedkelėle" Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje.
12 val. Žemės Lietuvos supylimas Katedros aikštėje.
15 val. Žemės atminties budinimas ant Gedimino kalno.
19 val. Pabaigos koncertas ir vakaronė Sereikiškių parke.
20 val. Pučiamųjų orkestrų koncertas „Vario audra" Kalnų parke (Mokama: 20 - 40 Lt.)
Liepos 5 d.
18 val. Jungtinis mėgėjų teatrų spektaklis „Amerika pirtyje“ Lietuvos rusų dramos teatre (J.Basanavičiaus g. 13).
21 val. Šokių diena „Laiko brydėm“ Žalgirio stadione (Rinktinės g. 3), (Mokama: 20 - 120 Lt.)
Liepos 6 d.
13.30 val. Eitynės.
16.30 val. Tūkstantmečio „Vienybės medžio" įamžinimas Vingio parke.
17 val. Dainų diena „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai" Vingio parke.
--------------------------------------------------------------------------------
Istorija
1843 m. birželio 25 d. Ciuriche (Šveicarija) įvyko pirmoji Dainų šventė pasaulyje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų.
Pati didžiausia pasaulyje Dainų šventė įvyko Austrijoje 1928 m. Franzo Schuberto 100-ųjų mirties metinių proga, tuomet į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
Pirmoji "Dainų diena" Lietuvoje buvo 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3000 dainininkų).
2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
