Choras “Jauna muzika” – ir skraidys, ir iškilmingai švęs

Balandžio 1 d. (sekmadienį) ir balandžio 9 d. (pirmadienį), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ rengia du koncertus. Abu vyks tuo pačiu laiku – 18 val., abu toje pačioje vietoje – Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tačiau muzikine prasme ir savo turiniu koncertai visiškai nepanašūs – vienas skirtas juokų ir melagių dienai, kitas Šv. Velykų progai. Kaip čia taip nutiko, kad visiškai skirtingi koncertai veja vienas kitą, pasakoja choro meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas.

– Praeitais metais balandžio 1 d. rengėte koncertą „Nieko (ne)juokingo“, o spaudos pranešimuose buvo skelbta, jog dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, choras žada iškeliauti į Izraelį. Visi daug lengviau atsikvėpė, kai paaiškėjo, jog tai tik melagingas pokštas. O kas šiais metais slypi po koncerto „Miestai ir lėktuvai“ pavadinimu?

– Šį kartą didelių pokštų nerezgame. Po pavadinimu slypi tik vienų iš mano mėgstamiausių kompozitorių kūriniai ir tai, jog klausytojai išgirs tris muzikines premjeras. Viena jų – Donato Zakaro „Cities“ pasaulinė premjera.

– Donatas Zakaras palyginus neseniai atsirado Lietuvos kompozitorių gretose. Ar jis taip pat įeina į Jūsų mėgstamiausių kompozitorių sąrašą?

– Taip, galima sakyti, jog tapau jo gerbėju po praeitais metais choro „Jauna muzika“ rengto projekto, skirto M. K. Čiurlionio 100-sioms metinėms. Tada atlikome Donato kūrinį „Laiškai Sofijai“, kur išryškėjo mūsų kūryboje idealogiškai giminingi dalykai. Žinoma, yra ir daugiau man artimų kompozitorių. Savo kabinete ant sienos, turiu sąrašėlį „Gražios dainos“ ir pildau jį, o tada ieškau progos, kada „gražią dainą“ įdėti į programą arba aplink ją sukurti programą.

– Koncerto programoje skambės ir Erico Whitacre’o, Gabrielio Jacksono bei Bobo Chilcotto kompozicijos. Gal yra koks kūrinys, kuris turi ypatingų istorijų ar šiaip yra arčiausiai Jūsų širdies?

– Galbūt ir yra... G. Jacksono kūrinys „Visions of Airplanes“ ypatingas dėl dviejų priežasčių: nuo jo prasidėjo mano pažintis su G. Jacksono kūryba ir, klausant šio kompozitoriaus kūrinių kompaktinės plokštelės, prieš kokius aštuonerius metus, netikėtai užsimezgė pažintis, kuri esmingai pakeitė tolesnį mano gyvenimą.

– Kadangi viskas taip sukasi apie skraidančius aparatus, tad įdomu sužinoti, ar pats esate pilotavęs lėktuvą?

– Beveik! Esu sėdėjęs šalia piloto ir laikęs vairalazdę savo rankose. O buvo taip, jog vienas bičiulis sugalvojo padaryti dovaną ir nuvežė mane į Panevėžio oro uostą. Tada susitikom jo draugą pilotą, kuris pasisodino mane šalia ir mes kartu pakilom į dangų. Nepaisant to, jog man jau seniai buvo žalia akyse, liepė laikyti vairalazdę ir sekti skydelių rodiklius. Pojūčiai buvo siaubingi! Pasibaigus tokiam pusiau manevriniam skrydžiui, kelias valandas vaikščiojau po pievas ir bijojau artintis prie žmonių, nes galvojau, kad visi viduriai iškris per viršų. Buvo smagu, bet tikrai nenorėčiau daugiau to patirti (šypsosi).

– Koncertas rengiamas balandžio 1-ąją, tad kyla noras paklausti, kokį didžiausią pokštą esate iškrėtęs savo vaikystėje, už kurį yra tekę gauti diržų?

– Didžiausios išdaigos yra tos, apie kurias niekas nežino, ir nesužinos... Tik sąžinės diržai mane pliekia iki šiol (vėl šypsosi).

– Šiame koncerte kartu dainuos ir vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“. Ar tai pirmas kartais kai su jais bendradarbiaujate ir koks bus šio ansamblio vaidmuo?

– Taip, tai yra pirmas bendradarbiavimas. Koncerto metu kartu mes atliksime vieną kūrinį. Galvodamas apie programą, parašiau G. Jacksonui laišką ir paklausiau, ar jis negalėtų rekomenduoti kūrinių koncertui „Miestai ir lėktuvai“. Vienas iš jų buvo B. Chilcotto „High Flight“. Šis kūrinys buvo parašytas vokalinio ansamblio „King’s Singers“ 40-mečio proga. Jo sudėtis ir nulėmė bendradarbiavimą su „Quorum“. Dainuoti kartu su vokaliniu ansambliu chorui yra įdomi ir nauja patirtis.

– Balandžio 9 d. koncerte „Karališkos Velykos“ muzikuosite kartu su Šv. Kristoforo orkestru ir vokaliniu duetu „Duo barocco“. Kokių emocijų gali sulaukti šio koncerto klausytojas?

– Georgas Friedrichas Händelis – karališkas kompozitorius. Jo muzika tiesiog idealiai tinka prisikėlimo šventei ir džiaugsmo bei estetinio pasitenkinimo išgyvenimui. Tai muzika, kuri daug kartų girdėta, daug kartų grota, tačiau kurią norisi ir norisi klausyti. Mano manymu, tai bus dvasiškai vertingas ir muzikaliai stilingas koncertas, tuo labiau, kad skambės itin įvairūs šio kompozitoriaus kūriniai:  karūnavimo himnai, duetai ir arijos iš įvairių operų bei oratorijų.

– Ar chorui yra tekę anksčiau dainuoti su solistėmis Saule Šeryte ir Renata Dubinskaite?

– Vieną kartą choras jau yra dainavęs su Saule Šėryte ir prisiminimai tik patys geriausi. Tačiau su duetu velykiniame koncerte dainuosime pirmą kartą, tad su nekantrumu laukiame šios naujos muzikinės pažinties.

– Ar Jums pačiam artima barokinė muzika ir senosios muzikavimo tradicijos?

– Taip, artima. Man patinka jos klausytis, kažkada patiko ją studijuoti, tačiau aš nekonkuruoju su senosios muzikos žinovais. Nesu specialistas, kokiu tapo Darius Stabinskas ar Gintautas Venislovas, bet ja gėriuosi kiekvieną akimirką.

– Na ir pokalbio pabaigai papasakokite kaip Jūs švenčiate Šv. Velykas. Galbūt turite kokių ypatingų tradicijų?

– Tiesą pasakius, nesu didelis kiaušinių marginimo mėgėjas. Vyniojimas į lukštus, marginimas vašku ar skutinėjimas man didelio džiaugsmo neteikia, tačiau susidaužti kiaušiniais tą dieną su artimais žmonėmis, man yra labai svarbus ritualas jau nuo vaikystės.

– Dėkoju už pokalbį.