Precedentus kūrė teismai

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad visuomenines erdves Taikos, Viršuliškių ir P. Kavoliuko gatvėse iš aplinkinių gyventojų atėmė ne savivaldybė, o teismai, nurodę sugrąžinti buvusiems savininkams jų turėtą nuosavybę – žemę Vilniaus mieste.

"Savivaldybė sklypų žemės grąžinimui natūra miegamuosiuose rajonuose neformavo – visur grąžinimai buvo dėl pralaimėtų teismų. Nors savivaldybė bandė įrodyti, kad tai yra bendro naudojimo teritorijos, bet teismai dažnai sprendė ne tame kvartale gyvenančių žmonių, o buvusių žemės savininkų naudai,"– aiškino miesto vyriausiasis architektas.

Dabar, pasak jo, tam jau užkirstas kelias, nes sostinės taryba prieš keletą metų pagaliau priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad bendro naudojimo teritorijos, svarbios bendruomenei rekreacijos atžvilgiu, yra ir viešos teritorijos tarp daugiabučių namų, taigi, žemė natūra ten jau negrąžinama.

"O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai. Šiuo atveju tas teisės aktas yra miesto bendrasis planas. Iki šiol galiojančiame bendrajame plane teritorijoms numatyti keli žemės naudojimo būdai, ir savininkas turi teisę rinktis. Jeigu ten numatyta ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorija, savininkai renkasi šį naudojimo būdą, kad pelningiau tą žemę parduotų nekilnojamojo turto vystytojams. Savivaldybė pagal Žemės įstatymą negali to sklypo nei atpirkti, nei paimti visuomenės reikmėms. Esame priversti ir žemės naudojimo būdą pakeisti, ir išduoti statybos leidimą, nes kitaip jie tuos leidimus išsimuš per teismus", – neabejojo M.Pakalnis.

O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai.

Tenkinasi trupiniais

"Susiklosčius tokiai situacijai, kai buvo grąžinti sklypai, o konkrečiose vietose nebuvo detaliųjų planų, teko ieškoti išeities. Jeigu jau negalime uždrausti statybų, tai bent pasiekti, kad atsirandantys nauji objektai atneštų naudos ir aplinkiniams gyventojams. Iš to gimė tie revitalizacijos, lietuviškai – atgaivinimo, planai sovietinės statybos miegamuosiuose rajonuose", – dėstė M.Pakalnis.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Anot jo, galiojančiame miesto bendrajame plane nustatyta, kad nauja statyba ten galima tik tokiu atveju, jeigu prisidedama prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros bei visuomeninės aplinkos gerinimo. Mat sovietmečiu prie daugiabučių likusiose žaliosiose zonose dažnai nebuvo įrengta nei takų, nei suoliukų, prie gyvenamųjų namų katastrofiškai trūko vietų automobiliams.

Vietų katastrofiškai trūksta ir vaikų darželiuose, ypač miegamuosiuose rajonuose. Taikos gatvėje daugiabutyje bus 68 butai, trijuose Viršuliškių gatvės bokštuose – apie 170 butų, panašiai tiek ir P. Kavoliuko gatvės projekte. Ar kas nors pagalvojo, kiek ten apsigyvens vaikų? Investuotojams svarbu kuo daugiau užsidirbti, jiems nerūpi, kur naujakuriai ugdys savo atžalas. Kodėl verslininkams, pavyzdžiui, nepasiūlius pastatyti naują vaikų darželį, nors ir konteinerinį, prie esamo darželio, kur tilptų kelios papildomos vaikų grupės?

M.Pakalnis teigia, kad reikalauti iš investuotojo pastatyti vaikų darželį už kelis milijonus eurų būtų per žiauru: "Savivaldybė ir negali to padaryti, tai būtų nelegalu. Tiesa, naujame bendrajame plane nustatėme, kad tokiais atvejais prisidėjimas prie kvartalo gerovės turi būti ne mažesnis negu 100 eurų už kv. m naujai pastatyto ploto. Tai gana solidi suma, nes šiuo metu savanoriška investuotojo įmoka – vos 4 eurai už pastatytą kv. m."

Bendruomenė gali derėtis

Būsimi Viršuliškių vienuolikaaukščiai jau reklamuojami internete, siūloma rezervuoti butus vos už 500 eurų įmoką, o 1 kv.m kaina prasideda nuo 1 730 eurų. Vadinasi, 50 kv.m butą vystytojas parduos mažiausiai už 86,5 tūkst. eurų, o rajono gerovei nuo šios sumos teks vos 200 eurų.

Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektiniai pasiūlymai bus pristatomi Vilniaus savivaldybėje jau spalio 10 d. Internete visuomenė informuojama tik apie daugiabučių parametrus, automobilių stovėjimo vietas, o revitalizacijos planas, kaip rašoma, bus pateiktas kaip priedas prie projektinių pasiūlymų, suderinus jį su savivaldybe. Tačiau kol kas tas priedas neviešinamas, o visuomenė jau kviečiama jį aptarti.

M.Pakalnio žiniomis, savivaldybė dar nėra patvirtinusi Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektui aplinkinių viešųjų erdvių revitalizacijos plano, bet jis turi būti viešai pateiktas ir visuomenei.

"Visuomenė turi būti supažindinta, kuo projekto vystytojas ketina prisidėti prie kvartalo atnaujinimo, kad galėtų teikti ir savo pasiūlymus, – akcentavo Vilniaus vyriausiasis architektas. – P. Kavoliuko gatvėje daugiabučių statytojas taip pat iš pradžių neketino kaimynams nieko pagerinti, bet savivaldybė kreipėsi į teismą, kad statybos leidimas išduotas nesant revitalizacijos plano. Investuotojas buvo priverstas jį pateikti ir suderinti su bendruomene. Ne vienas svarstymas su bendruomene vyko ir dėl P. Kavoliuko, ir dėl Taikos gatvės projektų. Dalyvavau juose ir mačiau, kaip nelengvai, bet buvo pasiekti kompromisai. Viršuliškių atveju diskusijos tik prasideda, ir gyventojai gali reikšti savo pageidavimus."