Burtažodis, leidžiantis naujas statybas tarp daugiabučių

Sostinės miegamųjų rajonų gyventojai netenka žado, kai vieną rytą žaliojoje zonoje, kur jie ilsisi, vedžioja savo augintinius, netikėtai išdygsta tvora, o netrukus už jos ima burgzti buldozeriai ir stiebiasi naujas daugiabutis. Žmonės grūmoja savivaldybei, o ši rodo į teismus, grąžinusius žemę šalia gyvenamųjų namų teisėtiems savininkams.

Tas žodis – revitalizacija

Panašią istoriją papasakojo vilnietis teisininkas Liutauras Ulevičius. Jo vaikai lanko Taikos progimnaziją Justiniškėse, šalia kurios prasideda daugiabučio statyba.

"Praėjusiais metais mokyklos teritorija buvo aptverta nauja tvora – ji pastatyta ne įprastoje mokyklos erdvėje, o tiesiai per vidurį žaliosios zonos, kurioje tiek moksleiviai, tiek aplinkinių daugiabučių vaikai dažnai žaisdavo. Šio rudens pradžioje pamačiau tabaluojantį skelbimą kad čia, Taikos g. 157B, bus statomas keturių aukštų daugiabutis, o rugsėjo viduryje visa teritorija nuo gatvės buvo aptverta ir pradėti vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbai", – pasakojo "Vilniaus dienai" L.Ulevičius.

Vyras nepatingėjo paieškoti viešų dokumentų ir aptiko, kad pirmieji projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučio statybos teikti dar 2018 m., jiems nebuvo pritarta. Kada suformuotas sklypas, išsiaiškinti nepavyko, o bendrajame miesto plane ši teritorija buvo pažymėta kaip visuomeninės paskirties. Bet paskui, 2019 m. pradžioje, atsirado kažin koks "revitalizacijos planas", kuriame iš visuomeninės paskirties teritorijos išskirtas L formos sklypas ir pažymėti 6 punktai – statytojo indėlis į kvartalo revitalizaciją. Paaiškėjo, kad projektiniams pasiūlymams 2019 m. kovą visuomenė pritarė, o mainais gaus papildomą juostą Taikos gatvėje automobiliams statyti, maždaug 100 kv.m sporto aikštelę su treniruokliais, kuri bus įrengta greta naujojo pastato, taip pat bus praplatinta gatvė nuo naujojo daugiabučio iki Taikos g. 175-ojo namo bei įrengtas šviesoforas pėsčiųjų perėjoje.

"Tai ne atnaujinimas, o sugadinimas, nes rytinio piko metu gatvė ir taip užkimšta, šviesoforas tik padidins spūstis, – piktinosi L.Ulevičius. – Bet, pasirodo, statyba teisėta, kadangi formaliai atitinka reikalavimą investuotojui atlikti teritorijos revitalizaciją. Gaila, kad šitie pagerinimai vietos gyventojams jokios naudos neduos, o žalioji zona iš jų buvo atimta ir atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie iš to išspaus milijonus."

Visi galai – savivaldybėje

Kokia čia gudrybė – revitalizacija, atverianti kelius naujoms statyboms seniausiai suformuotuose miesto rajonuose? Bandėme apie ją sužinoti iš UAB "SP architektų grupė" direktoriaus Sauliaus Pamerneckio, Taikos g. 157B projekto vadovo. Jis prisipažino negalįs tiksliai apibūdinti, kas tai yra. Juolab kad beveik tie patys "pagerinimai" (išskyrus sporto aikštelę) kvartalo gyventojams, numatyti revitalizacijos plane, surašyti ir savivaldybės išduotose Prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygose.

"Visus tuos planus kuruoja savivaldybė. Kokius darbus atlikti, tariasi investuotojai su miestu, o architektai paskui gauna užduotį. Mūsų atveju sklype buvo planuojami pastatai, o šalia jų gavome užduotį, kuo pagelbėti aplinkinei teritorijai. Pagal ją ir sudėliojome revitalizacijos elementus – suprojektavome žaidimų aikšteles, papildomas automobilių parkavimo vietas, gatvės praplatinimą, – teigė S.Pamerneckis. – Galbūt miesto savivaldybė rengia bendrus miesto ar rajonų revitalizacijos planus, o paskui išdalija gabaliukais investuotojams įgyvendinti, bet man tokių bendrų planų neteko matyti."

Architektas, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, kad bendrajame miesto plane nauja statyba miegamuosiuose rajonuose galima tik tada, jeigu tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose. Jam irgi neteko matyti nė vieno tokio projekto, nes savivaldybė jų paprasčiausiai neturi. Todėl, jo nuomone, ir naujos statybos greta sovietinių daugiabučių nėra teisėtos, tik sudaro tokią regimybę. Panašūs procesai vyksta ir Karoliniškėse, P.Kavoliuko gatvėje ir Viršuliškių g. 38, kur numatyta statyti tris vienuolikos aukštų namus.

Kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus.

"Kai nėra rajono modernizavimo plano, mažo plotelio aplink naują statinį aptvarkymas problemos neišsprendžia. Mūsų Antakalnio bendruomenė irgi buvo susidūrusi su panašiu projektu, kai P.Vileišio gatvėje vietoj senų požeminių garažų norėta statyti šešių aukštų daugiabutį,– prisiminė G.Tiškus. – Įsivaizduokite, automobilių ten prigrūsta ne tik ant žaliųjų vejų, bet ir krepšinio aikštelėse. Ir į tokį skruzdėlyną vystytojai bando įkišti dar 70 butų. Bendruomenė tam priešinosi, ir kol kas ten nieko nevyksta, nes nėra parengtas Antakalnio rajono kompleksinio modernizavimo planas, numatantis revitalizaciją. O Viršuliškės, Karoliniškės ar Justiniškės – rajonai, pastatyti pagal detaliuosius planus. Jie visi yra užbaigti, ir dabar bet koks naujų daugiabučių kaišiojimas į juos yra perteklinis."

Visuomenei nenaudinga

Urbanistui neapsiverčia liežuvis šio proceso vadinti užstatymo tankinimu, mat pastarais nėra blogybė ten, kur esama neužstatytos teritorijos.

"Ten gali atsirasti tokių objektų, kurie reikalingi konkrečiam kvartalui, seniūnijai arba rajonui, o tikrai ne bet kas pagal investuotojų pageidavimą. Šiandien pelningiausia yra gyvenamoji statyba, tad tokie projektai ir kaišiojami. Savivaldybė tik pataikauja investuotojams, pati tvirtos pozicijos neturi, todėl, mano galva, šiandien miesto plėtra neatstovauja visuomenės interesui", – apgailestavo G.Tiškus.

Anksčiau miestų rajonai buvo statomi, vadovaujantis urbanistiniais teritorijų planavimo normatyvais. 2004 m. tie sovietiniai normatyvai buvo panaikinti, o naujų niekas nesukūrė.

"Kalbu apie tokius dalykus, kaip vaikų darželių ar mokyklų vietų skaičius 1000 gyventojų, arba kiek tokiam skaičiui miestiečių turi būti pastatyta sporto įrenginių, baseinų. Šiandien tų kiekybinių ir kokybinių rodiklių nėra, tik rekomendacijos, kurios niekam neprivalomos, – teigė architektas. – Todėl miesto plėtra ir vyksta chaotiškai – namai statomi bet kur, infrastruktūros neplanuojama. Be to, kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus."

Chaosą, G.Tiškaus manymu, didina ir nebaigta restitucija – Vilniuje per tris dešimtmečius nesugebėta atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais, kurie pageidavo ją atsiimti natūra.

"Gyvenamąją statybą vystytojai gali vykdyti tik nuosavuose sklypuose. Tai dabar ir vyksta toks biznis: nuosavybės teisės į turėtą žemę atkuriamos dažniausiai ne toje vietoje, kur ji buvo, savivaldybė suformuoja sklypus, kur tik radusi laisvą plotelį, o savininkai, juos atgavę, perleidžia statybų profesionalams. Tuomet jau tampa nesvarbu, kad sklypą formuojant dokumentuose jis buvo skirtas visuomenės poreikiams – dokumentai mikliai pakeičiami, ir ten jau galima statyti. Teritorijų planavimo įstatymas "optimizuotas" iki tokio lygio, kad žemės naudojimo būdą dabar galima pakeisti per 10 dienų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu", – peikė liberalizuotą tvarką G.Tiškus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vis žemyn

Vis žemyn portretas
Todėl,kad nėra valstybės,yra tik turgelis,todėl kas turi pinigų,daro ką tik nori.Tuo labiau nėra teismų,juk jie įteisiną tą,ką "sukurpė "valdininkai.Teismai tapo blogio įteisinimu.Mat jie nepriklausomi,reiškia daro ką tik nori.O apie kokias tai statinių užstatymo normas pamirškite,jos buvo anais laikais.

Klaipėdietė

Klaipėdietė portretas
Kiek žinau, ir Klaipėdoje tas pats - lipa žmonėm ant galvų su savo statybomis

Tas pats

Tas pats portretas
Tas pats ir kitur. Nežiūri gyventojų interesų, o pataikauja brutaliems statytojams. Kažin ar už ačiū? Labai abejoju.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių