Quantcast

Briuselyje – verdiktas dėl Pinigų plovimo prevencijos biuro vietos, dalyvauja ir Vilnius

Europos Parlamento (EP) ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos nariai ketvirtadienį turėtų išrinkti miestą, kuriame įsikurs Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuras.

Dėl teisės tapti šios naujos institucijos centru varžosi Vilnius ir dar aštuoni miestai. Vis dėlto, tiek užsienio žiniasklaidos, tiek didžiosiose EP frakcijose dirbančių Lietuvos europarlamentarų įvardijami favoritai yra Frankfurtas, taip pat Airijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos sostinės.

Didžiausiai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė teigė, jog trečiadienį politinė grupė atrinko keturis prioritetinius miestus – Frankfurtą, Madridą, Paryžių ir Vilnių.

„Mūsų grupės nuomonė yra, kad reikia remti mažesnius miestus. (...) Buvo pridėtas punktas, kad ne tik tie keturi (miestai – BNS) yra mūsų shortlist'e (trumpajame sąraše – BNS), bet buvo pridėtas punktas kaip oficiali EPP grupės pozicija, kad prioritetas – mažiems miestams“, – BNS sakė R. Juknevičienė.

Tačiau tarp kitų dviejų didžiųjų EP politinių grupių – Socialistų ir demokratų bei frakcijos „Atnaujinkime Europą“ – favoritų Lietuvos sostinės nėra. Viena pagrindinių priežasčių – prastas susisiekimas.

Anot Socialistų ir demokratų frakcijoje dirbančio Juozo Oleko, kairiųjų favoritai – Frankfurtas, Paryžius, Roma ir Madridas.

Tuo metu „Atnaujinkime Europą“ frakcijai priklausantis Petras Auštrevičius sako, kad jo atstovaujama politinė grupė palaiko Frankfurto, Paryžiaus, Madrido ir Dublino kandidatūras. 

„Bet kitų trūkumų, vienas iš žinomiausių trūkumų – labai menkas Vilniaus pasiekiamumas“, – BNS sakė J. Olekas. 

„Patys blogiausi vertinimai manau nenustebins niekieno iš mūsų – susiekimas, kuris, reikia pasakyti, yra tragiškas, ir darbo rinka – nėra lengva pasamdyti darbuotojus“, – BNS teigė P. Auštrevičius.

Ministerija: „Politico“ informacija nepilna

Remdamasis šaltiniais EP, portalas „Politico“ šią savaitę paskelbė, kad Dublinui palankus europarlamentarų siekis paskirstyti Bendrijos agentūras po visą bloką, o Prancūzija ir Ispanija tarp favoritų patenka dėl gerų Tarptautinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacijos FATF vertinimų.

Anot „Politico“, nuomonės dėl Frankfurto kandidatūros EP įvairios, nes Vokietijos rezultatai pagal FATF yra prasti, tačiau šalis priėmė atitinkamų teisės aktų, kad parodytų, jog yra rimtai nusiteikusi.

Portalo kalbinti pareigūnai teigė, kad Romos atstovai padarė įspūdį daugeliui EP narių, kai devyni konkurso dalyviai sausį vykusiuose klausymuose pristatė savo kandidatūras, nors koją šiam miestui gali pakišti vidinės kovos Italijoje.

Finansų ministerija BNS teigė, jog „Politico“ referuoja tik į vienos iš sprendimų priėmime dalyvaujančių institucijų „pozicijos formavimo užkulisius“, o EP dėl kandidatų nesuformavus oficialios pozicijos, portalo informacija nėra galutinė.

Briuselyje vyksiančiame bendrame slaptame balsavime EP ir ES Taryba iš viso turės 54 balsus, po 27 padalijant europarlamentarams bei valstybių narių ambasadoriams prie ES.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuvą balsavimo metu ES Taryboje atstovaus šalies ambasadorius bendrijoje Arnoldas Pranckevičius. Taryba dėl savo pozicijos spręs atskirame balsavime, surengtame prieš bendrą su EP nariais.

„Lietuvos atstovas balsuos už Vilniaus kandidatūrą. Lietuvos palaikymo skyrimas kitoms kandidatūroms yra konfidenciali informacija. Tai dalis derybinio proceso, siekiant kuo didesnės paramos Vilniaus kandidatūrai“, – BNS nurodė ministerija.

Iš viso varžosi devyni miestai

Tuo metu Europos Parlamento poziciją išreikš 27 europarlamentarai iš Piliečių laisvių, Teisingumo ir Vidaus reikalų (LIBE) bei Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetų.

Pasak parlamento spaudos tarnybos, konkrečius rinkikus atrinks politinės pagal joms paskirstytas kvotas: didžiausiai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai skirti aštuoni balsai, Socialistų ir demokratų – šeši balsai, frakcijai „Atnaujinkime Europą“ – keturi balsai.

Po tris balsus turės Žaliųjų bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijos, du balsus – frakcija „Tapatybė ir demokratija“ ir vieną balsą – Kairiųjų frakcija.

Pasak EP spaudos tarnybos, balsuojama bus tol, kol vienas iš miestų-kandidatų surinks daugumą – 28 iš 54 balsų.

Dėl teisės įkurti AMLA biurą varžosi Vilnius, Roma, Viena, Ryga, Frankfurtas, Dublinas, Madridas, Paryžius ir Briuselis.

Sausio pabaigoje Briuselyje surengtuose Europos Parlamento ir ES Tarybos klausymuose Vilnių kaip tinkamą vietą steigti AMLA pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biuro steigimas Lietuvos sostinėje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą šalimi bei regionu.

Ji tuomet pakartojo, kad Lietuvos Vyriausybė pirmus penkerius metus padengtų AMLA įrengimo bei beveik 13,3 mln. eurų siekiančius patalpų nuomos ir išlaikymo kaštus.

AMLA bus pagrindinė institucija, užtikrinanti vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

Planuojama, kad agentūroje dirbs apie 400 specialistų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vanda

Vanda portretas
Palerme ( Italija) įkurkit. Tikrai bus viskas gerai...

Na, jei

Na, jei portretas
Vilniuje, tai jo gali išvis nebūti. Nesugaudo milijonų, tai dešimčių tikrai nematys.

Anonimas

Anonimas portretas
cia kad galetu daugiau NU piS ti !
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių