Dieną Vilniaus tarptautiniame oro uoste darbuotojų yra daugiau, nei keleivių. „Lietuvos Spaudos“ kiosko pardavėja, sėdinti tarp žurnalų, cigarečių ir saldumynų lentynų, jau pusvalandį laukia nors vieno kliento. Registracijos skyriuje nėra eilių, nusipirkti kavos užtrunka akimirką, o iš garsiakalbių skambanti informacija aidi tuščioje salėje. Tokį įspūdį Vilniaus oro uostas paliko britų dienraščio „The International Herald Tribune“ žurnalistui.

Izoliuotas Europos užkampis

„Labai nusivyliau, praradau daugybę laiko, – sakė Švedijos valstybės tarnautojas Maxas Liebermannas, į Vilnių atkeliavęs su reikalais. Iki gimtojo Stokholmo yra vos 680 kilometrų, bet dabar jam tenka daryti lanką ir skristi per Rygą. Deja, ir didžiausia Baltijos šalių oro bendrovė „Air Baltic“ sumažino skrydžių į Vilnių skaičių.

Lietuvos oro bendrovei „flyLAL“ sausį sustabdžius veiklą, o kitoms kompanijos atsisakius dalies skrydžių, Vilnius tapo sunkiausiai pasiekiama ES sostine. Dabar iš Vilniaus galima tiesiogiai nuskristi tik į devynias ES sostines. Į Londoną ar Briuselį jau tenka keliauti su persėdimais. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vos nepraleido Pasaulio ekonomikos forumo Davose ir buvo privestas skristi užsakomuoju reisu. Pats šalies vadovas konstatavo: Lietuva tapo izoliuotu užkampiu.

Lėktuvų takai – tušti

Valstybės valdomas Vilniaus oro uostas, nuo miesto centro pasiekiamas per 20 minučių, vis dar pasitinka keleivius sovietinio tipo įėjimu: baltas fasadas, papuoštas bareljefais ir kolonada. Priešais driekiasi automobilių stovėjimo aikštelė. Vyriausybė 2007 m. išleido 44 mln. dolerių lėktuvų takų atnaujinimui ir terminalo plėtrai, kad oro uostas galėtų užtikrinti keliones be pasų ES ribose.

Lėktuvų takai prieš keletą dienų buvo apytuščiai, prie pakilimo tako stovėjo tik trys orlaiviai, priklausantys bendrovėms „AirBaltic“, „Austrian Airlines“ ir „LOT“. Vasarį Vilniaus oro uoste kyla ir leidžiasi vidutiniškai 23 lėktuvai. Prieš mėnesį jų buvo virš pusšimčio. Keliauti į Paryžių ar Briuselį žmonėms dabar tenka per Prahą arba Frankfurtą, todėl kelionė užtrunka nuo keturių iki aštuonių valandų ilgiau.

Smūgis kultūros sostinei

„Nacionalinio vežėjo žlugimas yra tarsi smūgis durklu viešbučiams ir visam turizmo sektoriui“, – sakė „Danske Bank“ vyriausioji ekonomistė Violeta Klyvienė.

Didžiausia grėsmė kyla programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Organizatoriai tikėjosi, kad visus metus vyksiantys muzikos, meno, literatūros renginiai privilios turistų ir dalyvių iš užsienio. Juos atvežti turėjo „flyLAL“, paaiškino VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ atstovas spaudai Albertas Barauskas. „Dabar turime ieškoti kito vežėjo, bet neturime iš ko rinktis“, – dūsavo jis.

Lietuvos vyriausybė nepraranda vilties atnaujinti tiesioginį susisiekimą su pagrindiniais Europos miestais. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šį mėnesį susitarė su oro bendrove „Brussels Airlines“ dėl skrydžių į Vilnių nuo kovo 30 d.

„Intensyviai tariamės su keliomis oro bendrovėmis, – per spaudos konferenciją sakė E.Masiulis. – Tikimės, kad jau vasarą tiesioginių skrydžių skaičius bus toks pat, kaip anksčiau, ir visi nepatogumai, kuriuos patiria Lietuvos ir užsienio keliautojai, greitai baigsis.“

Estijai gresia panašus likimas

Lietuvai dabar mažiausiai reikia oro transporto problemų, kai Finansų ministerija 2009-aisiais prognozuoja 4,8 proc. ekonomikos sumažėjimą. Valdžios viltys gauti 15 proc. daugiau pajamų iš turistų, šiemet atvyksiančių į Europos kultūros sostinę, irgi pakibo ant plauko.

Visas tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją, 1991 m. iškovojusias nepriklausomybę nuo SSRS, ištiko giliausia recesija visoje ES. Latvijos bendras vidaus produktas per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sumažėjo 10,5 proc., o Estijos – 9,4 proc. Vilniaus vertybinių popierių biržos indeksas nuo pernai rugpjūčio smuko 56 proc.

Estiją artimiausiu metu gali ištikti toks pat likimas, kaip Lietuvą. Oro bendrovė „Estonian Air“ gelbėdamasi nuo žlugimo ieško investuotojo, praėjusi mėnesį pareiškė šios kompanijos vykdantysis direktorius Andrusas Aljasas.

Estijos vežėjas per pastaruosius trejus metus patyrė 100 mln. kronų (22 mln. litų) nuostolių. Nuo balandžio „Estonian Air“ lėktuvai į Londoną skraidys ne keturis kartus per savaitę, kaip dabar, o tik du.