- Alia Zinkuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairaus lygio politikai daug kalba apie regionų ir vietos bendruomenių stiprinimą. Darbai, deja, priešingi. Valstybės parama bendruomenių veiklai Vilniuje sumenko kone perpus. Galbūt jos jau tapo per stiprios, kadangi drįsta ne tik viešai pabaksnoti į abejotinus valdžios sprendimus, bet ir jiems pasipriešinti.
Konkurencija auga
Sostinės savivaldybė pakvietė miesto bendruomenes teikti paraiškas konkursui, kurio metu bus padalytos lėšos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuojamos programos "Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse". Šiemet Vilniaus bendruomenėms leista išsidalyti 369,2 tūkst. eurų, kiekvienai seniūnijai priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, "pabarstyta" nuo 8 iki 29 tūkst. eurų. Panaši suma buvo ir pernai. O štai 2017-uosius bendruomenės prisimena su nostalgija, mat kai kurios jų apie 30 tūkst. eurų gavo vienam projektui, iš viso parama Vilniaus mieste siekė 560 tūkst. eurų.
Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė, paklausta, gal ministerijos "patrupintų" lėšų pakanka, nes aktyvūs žmonės dirba savanoriškai, neprašydami atlygio, tik atsiduso: "Ir menka parama yra geriau negu visiškai nieko. Apskritai miestai pas mus lieka nuskriausti, vien palyginus, kokios solidžios lėšos iš ES fondų kasmet išdalijamos kaimų bendruomenėms."
Pasak pirmininkės, bėda ta, kad ir tos menkos rėmimo programos lėšos bendruomenes dažniausiai pasiekia tik metams besibaigiant ir turi būti "įsisavintos" per kelis mėnesius.
"Taip tarsi užprogramuojami vienkartiniai, išliekamosios vertės neturintys renginiai, – apgailestavo pašnekovė. – Kai pinigai ateina spalio pabaigoje, belieka tik skambiai su fejerverkais Kalėdas atšvęsti. O sukaupti pinigų rimtesniems dalykams neišeina. Džiaugiamės, kad bendruomenei pavyksta išleisti nors Žvėryno kalendorių, kur surašytos pagrindinės mūsų šventės ateinančiais metais, reikšmingi rajono gyventojų jubiliejai. Labai norėtume išleisti knygą apie Žvėryną – jau keletą metų po kruopelytę renkame medžiagą, organizuojame senbuvių susitikimus, kurių metu jie pasidalija ir prisiminimais, ir savo sukauptais spaudiniais, dokumentais. Dar metai, kiti, ir solidus leidinys bus parengtas, o kokiomis lėšomis jį išleisti, ar pavyks "įsisprausti" į paramos bendruomenėms rėmus – klausimas lieka atviras."
Valdžioje esantiems vis tiek atrodo, kad jie žino geriau, ir "nuleidžia" bendruomenėms savus nurodymus.
D.Jokubėnienė apgailestavo, kad puiki idėja sustiprinti bendruomenes, įgalinti žmones patiems dalyvauti sprendžiant savo rajono, artimiausios aplinkos problemas buvo suniveliuota, kadangi pastaraisiais metais pasikeitė programos aprašas ir bendruomenės priverstos konkuruoti dėl gana menkų lėšų su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).
"Pastarosios turi ir kitų rėmimo šaltinių, atskirų sričių programų, skirtų būtent NVO, joms yra pripažintas paramos gavėjo statusas, įgalinantis gauti papildomų lėšų iš pavienių aukotojų, taip pat ir verslo įmonių, – sakė ji. – Apskritai nevyriausybiniame sektoriuje viskas taip supainiota, kad, pavyzdžiui, norėdami gauti daugiau balų bendruomenės pateiktiems projektams, turime ieškoti partnerių – mokyklų, darželių, su kuriais konkuruojame dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio."
"Rėmai" nuleisti iš aukščiau
Žmonės bendruomenėse turi labai įvairių idėjų, bet pinigai skirstomi pagal ministerijos ir savivaldybės nustatytus 6 kriterijus, ir nuo jų nukrypti nevalia. Kokie turi būti prioritetai, kiekvienais metais sprendžia ne pačios bendruomenės, o seniūnaičių sueigos.
"Pernai ir šiemet seniūnaičių sueiga nusprendė, kad socialinių veiklų, paramos seniūnijoje gyvenantiems vienišiems ar socialinę atskirtį patiriantiems asmenims Žvėrynas nevykdys. Suprantama, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daržas ir tam skiriamos valstybės biudžeto lėšos. 15 metų dirbu bendruomenėje ir iki šiol kamuoja abejonės, kodėl mes turime veltui daryti tai, ką kitur daro institucijos už pinigus, jų darbuotojai už tai gauna atlyginimus, – prisipažino D.Jokubėnienė. – Kita vertus, seniūnaičių sueiga nusprendė svarbiu prioritetu pripažinti sporto veiklas, tačiau šios srities NVO gali teikti projektus ir gauti finansavimą iš kitų programų, neatimdami lėšų iš bendruomenių. O labiausiai stebina pats seniūnaičių požiūris, kad sportas Žvėryno gyventojams svarbesnis negu socialinė bendruomenės narių gerovė."
Bendruomenės vadovės įsitikinimu, tokie žaidimai su seniūnaičiais ir jų sprendžiamosiomis galiomis, papildomų pinigų dalybomis neva bendruomenėms stiprinti Lietuvoje vyksta dėl to, kad neturime realios vietos savivaldos.
"Vilniuje gyvena apie 600 tūkst. žmonių, savivaldybės taryboje yra 51 narys, bet jie atstovauja partijoms, o ne žmonėms, ne Vilniaus seniūnijų gyventojams, – konstatavo D.Jokubėnienė. – Mes draugaujame su Lenkijos miestu Krokuva, ten irgi yra Žvėryno rajonas. Per rinkimus seniūnijoje gyventojai išrenka 17 atstovų, ir šie teisėtai jiems atstovauja. O pas mus net seniūnas nėra renkamas žmonių, jis atstovauja miesto administracijai, tad ir vykdo jos nurodymus. Vadinamieji seniūnaičių "rinkimai" irgi yra tik žaidimas. Kaip ir bendruomenės, kurios realiai pačios tvarkytis negali."
Bendradarbiavimo nesulaukia
Pašnekovė prisiminė, kaip entuziastingai bendruomenė ėmėsi organizuoti Žvėryno forumą, kur bandė kelti svarbiausias problemas ir ieškoti sprendimų. Be savivaldybės atstovų tai neįmanoma, tačiau prisikviesti juos į forumo susitikimus, diskusijas pasirodė labai sudėtinga misija.
"Už tuos pačius bendruomenėms remti skirtus pinigus mes, ko gero, vieninteliai Vilniuje surengėme Žvėryno gyventojų apklausą, nes norėjome žinoti, ko jie tikisi iš bendruomenės, kokias užduotis jai deleguoja. Tyrimas parodė, kad gyventojams aktualiausi yra Žvėryną kertantys transporto srautai, sistemingas paveldo griovimas. Beje, paveldo išsaugojimą kaip vieną svarbiausių prioritetų įvardijo jauni žmonės, – akcentavo D.Jokubėnienė. – Bet valdžioje esantiems vis tiek atrodo, kad jie žino geriau, ir "nuleidžia" bendruomenėms savus nurodymus. Tad ir toliau po langais netikėtai ima dygti naujų daugiaaukščių pamatai, o savivaldybė pareiškia, esą tai vyksta teisėtai, nors su gyventojais derinta nebuvo. O juk bendruomenės būrimasis kaip tik ir prasidėjo nuo to, kad gyventojai neapsikentė rajono istorinį ir architektūrinį pavidalą darkančių statybų, žaliųjų erdvių naikinimo ir nuėjo protestuoti po savivaldybės langais. Naujausias atvejis – pastebėjome, kad vis labiau senka Žvėryno tvenkiniai, manote, sulaukėme savivaldybės reakcijos? Atsimušėme kaip į sieną."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...