Batus valantys kurtieji – socialinė integracija ar orumo įžeidimas?

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, jog sulaukė intriguojančio projekto pasiūlymo. „Gavau batų valymo paslaugų projekto Vilniuje iniciatorių užklausą. Prieš susidarydamas nuomonę apie projektą, norėčiau išgirsti Jūsų poziciją. Kaip vertintumėte mobilią batų valymo paslaugą Vilniaus mieste? Šią paslaugą teiktų žmonės su klausos negalia“, - sostinės gyventojų teiravosi miesto vadovas.

Paslauga nesinaudotų

Pakursčius ugnį jautria socialine tema A.Zuokas sulaukė daugybės „Facebook“ vartotojų komentarų. Vieniems ši idėja pasirodė aktuali, kiti negailėjo aršios kritikos bei sarkastiškų komentarų: „ši paslauga būtų paklausi tik prie Seimo durų rytais, gal“, „gal visi pradėsime vaikščioti su skrybėlėmis ir monokliais?“, „jau geriau viešosiose įstaigose arba prekybos centrų tualetuose batų valymo aparatus pastatyti“, „man atrodo, batų valymas iš esmės menkina žmogaus orumą“, „manau, kad žmonės su klausos negalia galėtų dirbti daugiau kūrybinį darbą nei valyti batus“.

Daugelis internautų svarstė, ar sostinei tokia paslauga išvis reikalinga. Juk gyventojai ir taip taupo pinigus, o batus gali puikiai nusivalyti patys. Užvirus aršiai diskusijai ir pats A.Zuokas pripažino, kad pats nesinaudotų tokia paslauga.

Gali ne tik valyti batus

Projekto „Asmenų su klausos negalia integracija į darbo rinką“ atstovė Danguolė Michelevičienė teigė, kad kurtiesiems reikėtų siūlyti ne batus valyti, o dirbti labiau atsakingą darbą. „Batus gali valyti visi, kam patinka šis darbas. Kurtieji sugeba ne tik valyti, bet gaminti bei taisyti batus“, - tvirtino pašnekovė.

Nors specialistės teigimu klausos negalią turintys asmenys gali puikiai integruotis į darbo rinką, vis dėlto kliūčių dar yra. Kurtiesiems užimti darbo vietas trukdo bendravimo sunkumai, negatyvus visuomenės bei darbdavių požiūris.

D.Michelevičienė teigė, kad darbo vieta klausos negalią turinčiam žmogui neatitenka kartais ir dėl asmeninių jo savybių. „Problemiškų, neatsakingų žmonių yra tiek tarp girdinčiųjų, tiek kurčiųjų. Norintys dirbti ir turintys profesiją žmonės su klausos negalia sėkmingai įsidarbina ir darbdaviai džiaugiasi, turėdami gerus darbuotojus“, - mintis dėstė projekto atstovė.

Išsilavinimą įgyti galima su vertėju

Padedanti klausos negalią turintiems asmenims patekti į darbo rinką moteris teigė, kad priklausomai nuo žmogaus sugebėjimų kurtieji puikiai dirba staliais, siuvėjais, virėjais, maketuotojais, kasininkais, salės darbuotojai, valytojais, pakuotojais. „Kurtieji ir neprigirdintieji jau pripažįstami kaip puikūs darbuotojai, tačiau kyla problemų dėl jų išsilaikymo darbo vietose dėl bendravimo sunkumų, kultūros skirtumų.

Išsilavinimą asmenys su klausos negalia gali įgyti Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre ar kituose profesijos centruose, kolegijose, pasikvietus gestų kalbos vertėjus.

Kaip teigė D.Michelevičienė, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 7115 kurčiųjų asmenų bei apie 30 tūkst. neprigirdinčiųjų.