Baltųjų stulpų atkūrimo idėja sulaukė palaikymo Seime

Vilniaus Baltieji stulpai papuoštų Naujamiestį, - taip mano Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, susitikusi stulpų atstatymo entuziastais.

Seimo narė susitikime pasidžiaugė, kad sostinėje brandinama garsiųjų 18-ojo amžiaus Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo idėja įgauna realų pavidalą.

„Džiaugiuosi, kad Vilniuje kyla tokios gražios kultūrinės iniciatyvos, kurių pagalba gaivinama istorinė vilniečių, o kartu ir visų Lietuvos žmonių atmintis. Linkiu projekto sumanytojams kuo daugiau energijos įgyvendinant Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo idėją, ir kiek galėdama tai remsiu,” – po susitikimo sakė Irena Degutienė.

Šešių metrų aukščio Baltieji Vilniaus stulpai kadaise žymėjo Vilniaus miesto ribą ir stovėjo dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtos vietoje. Stulpų atstatymo idėjos iniciatoriai – M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei profesorius, etnologas Libertas Klimka.

„Kai 18-ojo amžiaus antroje pusėje buvo pastatyti Baltieji stulpai, ant jų puikavosi raitelių skulptūros – Lietuvos valstybės valstybingumo ženklai. Su grupe entuziastų pamąstėme, kad valstybingumo ženklų Vilniuje labai trūksta. Simboliška, kad stulpų atstatymo idėja gimė tada, kai sostinėje pradedame Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo bei Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės renginių programas,“ – pasakojo etnologas prof. Libertas Klimka.

Irena Degutienė teigė ketinanti kreiptis į Vilniaus miesto valdžią, siūlydama savivaldybei organizuoti viešas diskusijas su bendruomene ir nutarti, kokiu geriausiu būdu galima įgyvendinti šią svarbią iniciatyvą.

Pasak M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovo Gintauto Ivinsko, bendruomenės atstovai sausio pabaigoje priėmė kreipimąsi į Vilniaus savivaldybę. „Labai tikimės, kad naujai susiformavusi miesto valdančioji koalicija nebus abejinga valstybingumo ženklų Vilniaus gatvėse atkūrimo temai, ir mielai imsis šios idėjos,“ – sakė G. Ivinskas.