Quantcast

Baltijos keliui atminti sostinių vadovai įmontavo plytelę

Šiandien Katedros aikštėje Baltijos sostinių vadovai iškilmingai įmontavo Baltijos kelio  atminimui skirtą plytelę. Lygiai tokios pat, net po 75 kilogramus sveriančios plytelės keliaus ir į Rygą bei Taliną.

Trijų Baltijos sostinių vadovai: Vilniaus meras Artūras Zuokas, Talino meras Edgar Savisvaar bei Rygos savivaldybės Administracijos direktorius Jurijs Radzevičs susirinkusius miestiečius bei valstybių ambasadorius ir politikus sveikino su miestų bendradarbiavimo 20-ties metų sukaktimi bei ragino prisiminti Baltijos kelio istoriją, kada minint 1989 m. rugpjūčio 23 d. sukakusias 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva 600 kilometrų susikibusių žmonių grandinė.

Vilniaus meras A. Zuokas pažymėjo, kad Vilnius, Talinas ir Ryga yra miestai partneriai ir draugai, bei visada tokiais išliks. „Tai simbolizuoja mūsų trijų miestų 20-ies mietų bendradarbiavimo sutartį, būtent todėl pasirinktas vienodas simbolis, suderintas su Talino ir Rygos vadovais. Tokias pat plyteles rasite ir Taline, ir Rygoje tam, kad galėtumėte atsistoti, pajausti tą visą dvasią ir stiprybę, kurią jautė tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje“, - apie idėją pasakojo sostinės meras.

A. Zuokas taip pat sakė neabejojantis, kad geriausius santykius Vilnius palaiko būtent su šiais miestais: „Vienas iš kitų mokėmės, vienas kitam padėdavome, ir sakyčiau, tai tikrai gera graži partnerystė, kurios galėčiau palinkėti bet kurios valstybės miestams“.

Talino meras Edgar Savisvaar atidarymo metu sakė, kad Baltijos kelio indėlis svarbus ne tik Baltijos šalių istorijai, bet ir visai likusiai Rytų Europai. „Tikiu, kad nepriklausomybės atgavimas, mūsų valstybei reiškia tą patį, ką ir visam likusiam pasauliui. Be abejo, mums ir kitoms valstybėms tai turi didelę reikšmę“, - sakė Talino meras.

Lietuviškai prabilęs Jurijs Radzevičs taip pat akcentavo trijų Baltijos šalių brolystę ir draugystę: „Baltijos šalys sėkmingai bendradarbiauja įvairiose srityse. Baltijos šalis tam tikra prasme sieja bendra tapatybė, tai puikiai įrodėme 1989 m. rugpjūčio 23 d.“. J. Radzevičs garsiai dėkojo ir A. Zuokui – už šio susitikimo iniciatyvą. Jo manymu, toks įvykis svarbus visiems.

Įmontuojant menininko Gitenio Umbraso sukurtą plytelę su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdomis, į žemę po ja buvo įleista ir kapsulė su tekstu ateinančioms kartoms. Pats G. Umbrasas prieš įmontuojant plytelę paragino visus labiau vertinti pačią nepriklausomybę ir nebūti abejingiems. „Mokomės iš laiko, kai susikibę rankomis laimėjome prieš karo pramonės metalo laužą“, - sakė menininkas.

Rygoje ir Taline dovanų gautos plytelės taip pat bus įmontuotos svarbiose, centrinėse miesto vietose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raudų siena

Raudų siena portretas
"Baltijos kelio" atminimui už apmulkintų žmonių pinigus Vilniuje buvo pastatyta “Laisvės kelio”, o teisingiau – RAUDŲ - siena... -Raudų šimtų tūkstančių žmonių, kurie po 1990 m. buvo pažeminti, nuskriausti, nuskurdinti, neteko darbo ir vilties, nuvaryti prie šiukšlių dėžių, išvaryti iš Tėvynės; - Raudų giminių 1100 – 1700 ŽMONIŲ, KASMET SAVO NORU IŠEINANČIŲ IŠ GYVENIMO (sovietmečiu tokių būdavo po 450/m.); - Raudų paniekintų, netekusių darbo, praradusių viso gyvenimo santaupas EBSW, luokėse, FIDUS ir kt., legaliai veikusiose VAGIŲ firmose, priverstų kapstytis šiukšlynuose; - Raudų 20.000 tėvų paliktų ir 140.000 nepritekliuje gyvenančių vaikų; - Raudų 680.000 skurdžių; - Raudų 400.000 pensininkų, gaunančių mažiau 600 Lt. pensiją; - Raudų 1000-1200 kasmet be žinios dingstančių žmonių giminių (kasmet Lietuvoje dingsta apie 250 vaikų...); - Raudų moterų, kurios pačios išvažiuoja, arba išvežamos į užsienį ir parduodamos dirbti prostitutėmis; - Raudų 700.000 žmonių, kurių atlyginimas – iki 800 lt/mėn. į rankas; - Raudų tėvų, kurių vaikai įjunko į narkotikus ar alkoholį; - Raudų tų, kurie nukentėjo nuo supuvusios tesėsaugos; Taip galima tęsti ir tęsti.... Tai kam mums buvo reikalingas tas JOVALAS, vadinamas laisve?..

šešiasdešimtmetė

šešiasdešimtmetė portretas
1 - as komentaras parašytas pesimisto, kuris tik juodai viską mato. Tokiems vaistų nėra. Labai džiaugiuosi, kad dabar kitaip gyvenam, nereikia galvoti ar bus mėsos, dešros, tualetinio popieriaus ir t.t. parduotuvėje. Patys savim turim pasirūpinti - kur, kuo dirbsim, stengtis. Buvusi sistema to neišmokė. Kas sugebėjo prisitaikyti prie rinkos dėsnių gyvena, vieni geriau, kiti blogiau, bet pragyvena. Ir džiaugiasi laisvu įdomiu gyvenimu.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių