Po baisios avarijos jaunas vyras beveik nieko nebemato: artimųjų viltis – užsienio medikai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Praėjusių metų birželio 26-osios vakarą motociklą vairavęs Artūras pateko į tragišką avariją. Po nelaimės pabudęs iš komos jaunas vyras taip ir neišvydo dienos šviesos. Viltis, kad jis vėl galėtų regėti, rusena užsienio medikų rankose. Bet viskas priklauso nuo to, ar įvyks taip reikalinga, brangiai kainuojanti operacija.

Kalbėdama apie šiandieninę savo vyro būklę, Artūro žmona Irma atvira – šiandien ji gali pasidžiaugti medikų ir savo pačios įdėto darbo rezultatais. Jaunas vyras vėl vaikšto, kalba, valgo, tačiau nuolatinė žmonos pagalba – kasdieninė Artūro pakeleivė, nes viena akimi jis visiškai nemato, o kita reaguoja tik į šviesą.

Nuoširdžiame pokalbyje jauna moteris neslepia – nors Artūras dešiniąja akimi prasčiau matė nuo vaikystės, tai jam nesutrukdė atskleisti savo gabumų dirbant programuotoju, o laisvalaikiu kartu su draugais šiltuoju metų laiku važinėtis motociklu. Tačiau praėjusių metų birželiui ritantis į antrą pusę įvykusi nelaimė apvertė viską aukštyn kojomis, palikdama nežinią dėl ateities.

Artūras ir Irma/Asmeninio archyvo nuotr.

Pranešė apie nelaimę

„Tai buvo įprastas vasaros vakaras, kai vyras išvažiavo pasivažinėti motociklu su draugais, o aš išėjau pasivaikščioti su mūsų šuniukais. Bevaikščiodama pamačiau, kad skambina Artūro draugas, kurį žinojau, bet asmeniškai nepažinojau, todėl iš karto pamaniau, kad kažkas tikrai negerai, nes jis be reikalo man neskambintų...“ – pasakojo mintimis į lemtingą dieną sugrįžusi Irma.

Nuojauta moters tądien neapgavo – telefono ragelyje ji išgirdo, kad nutiko nelaimė – Artūras važiuodamas motociklu susidūrė su link degalinės pasukusiu automobiliu. Pasak pašnekovės, transporto priemonė jos vyro motociklo esą nepraleido ir jis rėžėsi į automobilio priekį.

„Paklausiau, ar labai blogai? Sako: „Labai blogai – medikai kovoja dėl jo gyvybės“. Po šių žodžių su šuniukais aš greitai parbėgau namo, sėdau į mašiną ir nulėkiau į įvykio vietą. Mano vyras buvo gaivinamas medikų automobilyje. Man neleido jo pamatyti. Aš išvydau tik Artūro motociklo liekanas, šalmą ant žemės ir labai daug kraujo...“, – atviravo pašnekovė pridurdama, kad nuo pamatytų vaizdų ją ištiko šokas, todėl dar ir šiandien sunku prisiminti, kas tądien tiksliai dėjosi patekus į gyvenimą aukštyn kojomis apvertusio įvykio sūkurį.

Dvi paros nežinomybės

Po kelių akimirkų greitosios medicinos pagalbos automobilis pajudėjo link Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Paskui jį savo automobiliais išvažiavo ir Irma bei Artūro draugai. Stabtelėjus prie gydymo įstaigos, pasakojo moteris, žinių apie vyro sveikatos būklę teko palūkėti apie dvi valandas, kurios tąkart atrodė ilgos tarsi amžinybė.

„Išėję medikai pasakė: „Kovojame, darome viską, kas įmanoma, bet po tokios traumos, kokią patyrė jis, maža tikimybė, kad vyras išgyvens“. Patarė mums važiuoti namo, nes dėl koronaviruso situacijos į vidų patekti nebuvo galima, ir pasakė kas kažkiek laiko skambinti į ligoninę telefonu bei teirautis. Kas porą valandų visą naktį skambinėjau medikams...“ – pasakojo ji.

Toks nuolatinis Irmos domėjimasis vyro būkle, neslepia moteris, ne viso gydymo įstaigos personalo buvo sutiktas palankiai – iš kai kurių ragelį pakėlusių žmonių lūpų esą teko išgirsti ir pyktelėjusį toną su tarsi už ištartų žodžių slypinčia mintimi, kad reikės ruoštis laidotuvėms. „Vienas netgi pasakė: „Įdėk želatiną į puodynę ir iš visų jėgų išplak – taip dabar atrodo Artūro smegenys“. Įsivaizduokite, ką aš jaučiau... Dvi naktys, kol negalėjau pamatyti savo vyro, prilygo košmarui...“, – atviravo moteris.

Kaip vėliau sužinota, sakė Irma, per avariją nuo smūgio jos vyrui lūžo dubuo, riešai. Jis patyrė ir galvos smegenų traumą, todėl buvo atlikta ne viena gyvybiškai svarbi operacija. Tarp jų ir – galvos. Pasak moters, medikams teko išimti sutrupėjusį kairėje kaukolės pusėje esantį kaulą, kad netintų smegenys.

Artūras/Asmeninio archyvo nuotr.

Siuntė ženklus

Po minėtų dviejų parų Irma, nors ir trumpai, tačiau turėjo galimybę pamatyti Artūrą reanimacijoje. 26-erių vyras buvo paniręs į komą, o jo gyvybę palaikė aparatai, kuriems gelbstint jis ne tik kvėpavo, bet ir buvo maitinamas. Pusantro mėnesio kone kasdien tokios būklės savo vyrą lankydavusi Irma pasakojo su sutuoktiniu kalbėdavusi tikėdama, kad jis ją girdi, ir kada nors vis tiek pabus.

„Kalbėdavau, leisdavau jam muziką, podcastus – dariau visa tai, kas, žinau, kad jam patiktų. Vieni medikai iš manęs juokėsi, sakydami: „Ką tu čia darai? Jis vis tiek tavęs negirdi“, o kiti – palaikė“, – tarstelėjo vilnietė.

Vienas netgi pasakė: „Įdėk želatiną į puodynę ir iš visų jėgų išplak – taip dabar atrodo Artūro smegenys.“

Šis laikas, praleistas ligoninėje dedant didžiules pastangas, davė rezultatą – jaunas vyras pamažu pradėjo rodyti ženklus – atmerkė dešinę akį, laikant suspausdavo Irmos ranką, paglostydavo, reaguodavo į jos žodžius, tačiau neatsakydavo. Visa tai, Irma sakė net nufilmavusi vien tam, kad tuo, kokie teigiami pokyčiai vyksta, patikėtų aplinkiniai.

Beveik visiškai apako

Maždaug po dviejų mėnesių iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Artūras buvo pervežtas į slaugos ligoninę. Čia jis, sakė pašnekovė, po truputį pradėjo atsibusti iš komos. „Kaip ir kiekvieną rytą atėjusi jo aplankyti pasakiau: „Labas, Artūrai“. O jis man sako: „Labas“. Maniau, kad man vaidenasi...“ – prisiminusi šią akimirką jaudulio neslėpė moteris.

Nuo tada juodu kartu visko mokėsi iš naujo – žengti pirmuosius žingsnius, kalbėti, valgyti, atsigerti... Po ilgo laiko jaunas vyras atmerkė ir kairiąją akį, tačiau jei dešinioji reagavo į šviesą, – su kairiąja Artūras dėl pažeisto akies nervo nematė visiškai nieko.

Po daugiau nei trijų mėnesių iš slaugos ligoninės vilnietis buvo pervežtas atgal į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tam, kad praėjus rizikai, pasak Irmos, būtų įstatytas anksčiau išimto sutrupėjusio veido kaulo implantas.

Praėjus dešimčiai dienų po minėtos operacijos Irma su sutuoktiniu sugrįžo į namus. Čia jų kasdienybe tapo kineziterapeutai ir masažistai. Daug ko, sako moteris, iš šių specialistų, kad padėtų savo vyrui, ji mokėsi pati.

„Labai daug su juo dirbau diena iš dienos. Šiandien Artūras pats vaikšto, valgo, aišku, pilnai savimi pasirūpinti negali, nes nemato – reikia pagalbos. Jo atmintis sugrįžusi taip pat ne visiškai – tik apie 30 procentų. Vyras neprisimena didžiosios dalies praeities įvykių, sutrikusi ir trumpalaikė jo atmintis. Jei susitinkame su draugais arba jie paskambina telefonu, Artūras juos atpažįsta iš balso. Esu tikra, tai koks mano vyras yra dabar, man pavyko pasiekti savo atkakliu darbu jaučiant nuolatinį artimųjų, ypač mano mamos, palaikymą. Slaugos ligoninėje teko girdėti, kad jei atvežami tokios būklės žmonės, koks buvo Artūras, dažnai net artimieji nuo jų nusisuka, praradę viltį, kad bus geriau...“ – atviravo Irma, po nutikusios nelaimės nepabūgusi iššūkių.

Reikalinga pagalba

Šiuo metu Artūras gydomas Palangos reabilitacijos ligoninėje, o prieš dvi savaites jam, pasakojo Irma, teko lankytis Šveicarijoje įsikūrusioje klinikoje, kurios medikai jaunai šeimai įkvėpė vilties, kad Artūras vėl gali pradėti matyti viena akimi. „Kai kurių akies dalių transplantacijai reikia donoro – laukiame eilėje. Operacija kainuoja 30 tūkst. eurų“, – tarstelėjo moteris, užsimindama, kad nors Lietuvoje teko minti ne vienos gydymo įstaigos slenksčius, apie galimybę, kad jaunas vyras vėl matys, išgirsti esą, deja, neteko.

Pašnekovė atvira – dešiniąja akimi Artūras prasčiau matė jau nuo vaikystės, tačiau būtent jos regą užsienio medikai bandytų atstatyti, nes akis tebereaguoja į šviesą. Irma viliasi, kad galbūt ateityje pavyks atgaivinti matymą ir kairiąja akimi, nes jau šiuo metu esą vykdomi tokių atvejų kaip Artūro eksperimentai, – tokius žodžius moteris sakė išgirdusi iš užsienio gydytojų.

„Artūras – tvirtas vyras, jis pats išmoko programavimo, prieš nelaimę dirbo su užsienio kompanijomis, turėjo daug planų, tikslų, o vieną dieną ėmė ir viskas dingo. Jei jis vėl matytų, esu tikra, tai padėtų jam greičiau sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Visur esu kartu – važinėjame į reabilitacijas. Be visa ko vyrui reikia atstatyti ir veido raumenis, sustiprinti jo fizinę būklę, nes būta daug lūžių. Kiekvieną dieną jį visur vežioju“, – pasakojo Irma.

Moteris neslėpė – tam, kad Artūras vėl sustiprėtų, vien valstybės kompensuojamų reabilitacijų nepakanka, tad tenka investuoti asmenines lėšas, finansiškai padeda ir artimieji. Tačiau surinkti minėtą 30 tūkst. eurų sumą, kurios reikia akies operacijai užsienyje jaunai šeimai savo jėgomis sukaupti būtų vargiai įmanoma. Tad moteris viliasi, kad viltį jos vyrui vėl pamatyti dienos šviesą ir artimųjų veidus padovanos geros valios žmonės.

Artūras ir Irma/Asmeninio archyvo nuotr.

Įvardijo avarijos aplinkybes

Kalbėdami apie Artūro gyvenimą kardinaliai pakeitusią nelaimę Vilniaus apskrities pareigūnai sakė pranešimo apie įvykį, Vilniuje, Kalvarijų-Žvalgų gatvių sankryžoje, sulaukę 2020 metų birželio 26 d. 20.04 val.

Čia automobilis „Škoda“, vairuojamas vyro, gimusio 1992 metais, sukdamas į kairę nepraleido tiesiai priešpriešiniu eismu važiavusio motociklo „Kawasaki“ ir  partrenkė motociklininką, gimusį 1995 metais.

Per eismo įvykį nukentėjo automobilio vairuotojas. Jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau suteikus medicininę pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. O politraumą patyręs motociklininkas paguldytas į minėtos ligoninės reanimaciją.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 3 d. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Motociklininkas byloje yra įvardytas kaip nukentėjusysis.


Norintys ir galintys prisidėti prie Artūro gydymo gali tai padaryti:

Gavėjas: ARTŪR SUBOTKEVIČ LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

Kodas: 305700041

Bankas: Swedbank

Sąsk. nr.: LT037300010166733205

PayPal: paypal.me/artursubotkevic, irmasubo@gmail.com

Mokėjimo paskirtis: Parama Artūro gydymui



NAUJAUSI KOMENTARAI

perskaičiau straipsnį

perskaičiau straipsnį portretas
bet kažko pasigedau apie DRAUDIMĄ juk mokam tiek PSD,tiek automobilių civilinį draudimą!žurnalistai,laukiam paaiškinimo dėl draudimų,vystykit temą!o gal kažkas nutylima,gal ne viskas taip buvo kaip aprašyta-pvz.darė kairį posukį,bet neivertino kad motociklistas viršijo greitį??čia tik versija.

jk

jk portretas
jei apako del regos nervu atrofijosvisam sviete niekas nepades,tai nelaidykit pinigu vejais,o motociklas puiki priemone i kitą pasauli

Pastebejimas

Pastebejimas portretas
Jei jis nekaltas kaip kad ji sako ir "automobilis esa nepraleido", nukentejusiui civilinis ismokejimo maksimumas seimo senai pakeltas nuo 5tukst. iki 5 milijono. Dar truksta?
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių