Automobilio statymas sostinėje – nesibaigiantis galvos skausmas

Daugiabučių gyventojams sostinėje automobilio statymas – nesibaigiantis galvos skausmas. Pakalbinti gyventojai skundžiasi.

„Visur blogai – prie namo blogai, prie darbo blogai, prie parduotuvės blogai.“

„Vakarais nelabai. Kiemuose nėra kur statyti, viskas užkimšta.“

„Susisiekimo paslaugų“ atstovai tikina, kad Vilniui reikėtų pasimokyti iš tokių didmiesčių, kaip Paryžius ar Berlynas, mat ten tik kas antra šeima apskritai turi automobilį, o Vilniuje be automobilio išsiversti sunkoka.

Visas LNK reportažas – vaizdo reportaže:

„Miesto centre, kur yra pats pats centras, tikrai yra apribotas parkavimo vietų skaičius tiek verslams, tiek gyventojams, t. y. apie 1,25 automobilio vienai šeimai, o labiau į miesto kraštus, labiau į aplinkinius, gyvenamuosius rajonus yra 1,5 automobilio vienai šeimai“, – teigė „Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Marius Pakėnas.

Problemų dėl automobilio statymo nekyla tik tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose arba turi nuosavą garažą.

„Kadangi gyvename daugiabutyje, bet turime savo nuosavą garažą, tai mes neturime problemų su parkavimu, bet matome kaimynus, tai tikrai vargsta“, – pasakojo pakalbinta vilnietė.

Tiesa, sostinės savivaldybės inžinieriai įsitikinę, kad ne viskas prarasta – būdų, kaip praplatinti automobilių aikšteles, yra.

„Gatvėse yra galimybių rasti vietos papildomam parkavimui, erdvės yra tose vietose, kai kur ir natūraliai susiformuoja, kad viena juosta yra užstatoma, bet erdvės tikrai yra. Kita išeitis yra gyventojams burtis į kaimynais ir tvarkyti savo kiemą taip, kaip jie susitaria“, – apie galimybes pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.

Tačiau dalis atsakomybės dėl visus automobilius talpinančių aikštelių krinta ir ant nekilnojamojo turto vystytojų pečių.

Dažniausiai tik yra viena vieta vienam butui, ko, iš tikrųjų, labai dažnai pakanka.

„Šiais laikais yra normos, t. y. kiek jie privalo pastatyti pagal teisės faktus. Dažniausiai tik yra viena vieta vienam butui, ko, iš tikrųjų, labai dažnai pakanka“, – tikino A. Nikitin

„Senamiestyje galima keturiems butams statyti vieną parkavimo vietą, Naujamiestyje – dviem butams viena parkavimo vieta arba keturiems butams trys parkavimo vietos ir pan. Pakraščiuose privaloma statyti vienam butui vieną parkavimo vietą“, – apie tai, kiek parkavimo vietų privalu įrengti įvairiose Vilniaus vietose pasakojo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Išeičių, kaip kurti daugiau vietų automobiliams nekilnojamojo turto vystytojai mato. Esą, mikrorajonuose galima statyti kelias dideles automobilių stovėjimo aikšteles arba bendradarbiauti su artimiausiais prekybos centrais, biurais ir po darbo valandų išpirkti jų turimas aikšteles gyventojams. Tačiau taip daryti bent kol kas neplanuoja. Sako, kad tam reikalingas bendradarbiavimas, kurio šiuo metu stinga.

„Nes jeigu ateis verslas, sakys, „gerai, mes norime pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę“, kur gauti žemės? Žemė daugumoje tokių teritorijų yra valstybinė, valstybė neskelbia aukcionų, jos neparduoda, ją pirmiausia turi grąžinti savininkams, todėl yra nemaža problema“, – pavyzdį pateikė M. Statulevičius.

Automobilio statymas Vilniuje vis brangsta, o pernai Savivaldybė apmokestino stovėjimą net ir miegamuosiuose rajonuose.