Po gais­ro ne­te­ku­si ar­ti­miau­sių žmo­nių - ma­mos ir se­sers, mer­gi­na pri­si­glau­dė pas te­tą. Šir­dies žaiz­das ji no­ri gy­dy­tis ra­my­bė­je.

Kam­ba­ry­je trūks­ta bal­dų

Alek­so­te, vie­na­me Gal­vės gat­vės na­mų, ge­gu­žę ki­lęs gais­ras pa­si­glem­žė 38 me­tų mo­ters ir jos dvy­li­ka­me­tės duk­ros gy­vy­bę.

Ma­mos ir se­sers ne­te­ku­sią de­vin­to­kę iš­kart po tra­ge­di­jos pri­glau­dė kla­sės auk­lė­to­ja, po die­nos - tė­čio se­suo, vėliau Ra­sa lai­ki­ną pa­sto­gę ra­do pas ma­mos se­se­rį.
„Nau­ja­ja­me Ra­se­lės kam­ba­ry­je nė­ra nie­ko, kas pri­min­tų gy­ve­ni­mą iki ne­lai­mės. Tie­sa, čia vis dar trūks­ta bal­dų, ku­riuos ne­se­niai už­sa­kė­me", - pa­sa­ko­jo Ra­sos te­ta Auš­ra Če­pu­lio­nie­nė. Mo­te­ris vy­lė­si, kad Ra­sa liks pas ją gy­ven­ti.

Šią ži­nią še­šio­li­ka­me­tės tė­tis Ro­lan­das Vait­ke­vi­čius pa­si­ti­ko su di­de­le nuo­sta­ba. „Jus gal man siū­lo­te at­si­sa­ky­ti duk­ros? - klau­sė vy­ras. - Kal­bė­jau su Ra­sa. Ji pa­pra­šė leis­ti lai­ki­nai ap­si­sto­ti pas te­tą, ta­čiau duk­ros nie­kam nea­ti­duo­siu." Ra­sei­niuo­se gy­ve­nan­tis R.Vait­ke­vi­čius ti­ki­no, kad ne­pai­sant at­stu­mo ir to­liau bend­raus su duk­ra, o jei ji pa­no­rės gy­ven­ti su juo - na­mų du­rys bus vi­sa­da at­vi­ros.

Sva­jo­ja apie ra­my­bę

Praė­jus be­veik mė­ne­siui po ne­lai­mės Ra­sa vis dar ne­no­ri bend­rau­ti su sve­ti­mais.
Jos te­ta taip pat ne­bu­vo lin­ku­si la­bai at­vi­rau­ti su žur­na­lis­tais, ta­čiau pa­si­da­li­no ke­liais pa­sta­rų­jų die­nų rū­pes­čiais ir džiaugs­mais. „Sup­ras­ki­te, šiuo me­tu mums la­biau­siai rei­ka­lin­ga ra­my­bė. Kad šir­dis ga­lė­tų iš­si­verk­ti", - skaus­mo pri­slėg­tu bal­su kal­bė­jo A.Če­pu­lio­nie­nė. Mo­te­ris džiau­gė­si, kad Ra­sa at­si­gau­na po pa­tir­to šo­ko, nuo­pel­nus už tai skir­da­ma mer­gi­nos drau­gams ir Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­tams. Pas­ta­rie­ji Ra­sai su­tei­kė ne­mo­ka­mą psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą.

Pa­ra­ma mer­gi­nai be­si­rū­pi­nan­tys Kau­no sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to sky­riaus dar­buo­to­jai ti­ki­no, kad per sa­vai­tę tu­rė­tų iš­si­spręs­ti ir kai ku­rių leng­va­tų mer­gi­nai klau­si­mas. „Ka­dan­gi Ra­sa tu­ri tė­tį, jos ne­ga­li­ma va­din­ti naš­lai­te, to­dėl teks su­tvar­ky­ti ke­lis for­ma­lu­mus, kad ji ga­lė­tų gau­ti naš­lai­tės pa­šal­pą ir ki­tą so­cia­li­nę pa­ra­mą", - tei­gė so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Jan­kus. Jau aiš­ku, kad Ju­li­ja­na­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los de­vin­tą kla­sę bai­gu­siai Ra­sai, ki­tais moks­lo me­tais pri­klau­sys ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas bei svar­biau­si mo­ki­nio reik­me­nys.

Su­lau­kė me­ro skam­bu­čio

Iš­kart po ne­lai­mės apie įvy­kį iš­gir­dęs mies­to me­ras And­rius Kup­čins­kas pa­ža­dė­jo, kad mies­to val­džia kiek ga­lės, pa­dės Ra­sai.

A. Če­pu­lio­nie­nės tei­gi­mu, pa­ža­das vyk­do­mas - šią sa­vai­tę mo­te­ris su­lau­kė A.Kup­čins­ko skam­bu­čio. Me­ras pa­siū­lė Ra­sai va­sa­ro­ti vai­kų ir jau­ni­mo poil­sio sto­vyk­lo­je „Mer­ku­ri­jus". „Kaip Ra­se­lė nu­spręs, taip ir bus, ka­dan­gi mes ir pa­tys pla­nuo­ja­me ato­sto­gau­ti prie eže­ro. Su ki­ta te­ta mer­gai­tė gal­vo­ja apie ke­lio­nę į Ita­li­ją", - va­sa­ros pla­nais da­li­jo­si po­nia Auš­ra.

Sto­vyk­la - ne vie­nin­te­lė me­ro do­va­na ma­mos ir se­sers ne­te­ku­siai mer­gi­nai. „No­rė­tu­me to­li­mes­nius pla­nus lai­ky­ti pa­slap­ty­je, kad Ra­sai bū­tų di­des­nė staig­me­na", - spy­rio­jo­si G. Jan­kus. Vis­gi jis pra­si­ta­rė, kad A.Kup­čins­kas mer­gi­nai pla­nuo­ja pa­do­va­no­ti kom­piu­te­rį su ke­liais prie­dais. „Pir­ki­nys at­sieis apie du - tris tūks­tan­čius li­tų, to­dėl, ma­nau, Ra­sa ga­lės džiaug­tis pa­kan­ka­mai ge­ru per­so­na­li­niu kom­piu­te­riu. Juo­lab, kad mer­gi­na apie jį sva­jo­jo", - pri­dū­rė G.Jan­kus.