Ateiti balsuoti tampa madinga

Nors per šiuos rinkimus bei referendumus savivaldybėse rinkėjai pirmą kartą turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas, o ne dvi, kaip ankstesniuose balsavimuose – Vilniuje visas dienas balsuojančiųjų iš anksto buvo gausu, eilė pasiimti balsavimo biuletenių driekėsi net lauke.

Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyko nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia rinkėjų balsuoti iš anksto atvyko Neringos, Palangos, Birštono, Vilniaus savivaldybėse.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, teisę balsuoti iš anksto turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Vilniuje išankstinio balsavimo metu visuomet balsuoja daugiausia žmonių, nes čia balsuoja tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono, kitų miestų gyventojai, dirbantys ar besilankantys sostinėje, daugybė studentų – rinkėjai iš visos Lietuvos. Negana to, tai yra didžiausia savivaldybė, todėl ir rinkėjų išankstinio balsavimo dienomis Vilniaus savivaldybėje apsilanko daugiausia.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, ELTOS nuotr.

"Mes pastebėjome tendenciją, kad šiuose rinkimuose, lyginant su ankstesniais, gerokai daugiau rinkėjų balsavo iš anksto. Matyt, tai buvo sąlygota ir padidinto išankstinio balsavimo dienų skaičiaus, ir kitų aplinkybių, – sakė VRK pirmininkė. – Tik jeigu palygintume išankstinio balsavimo dienas su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie vyko visai neseniai, renkant savivaldą tokių eilių prie balsavimo biuletenių, kaip per šiuos rinkimus, nebuvo. Tai rodo, kad pastaraisiais rinkimais piliečių susidomėjimas buvo tikrai didesnis – daugiau žmonių norėjo išreikšti savo valią dėl būsimo šalies prezidento, išsakyti savo poziciją referendumų klausimais. Vis daugiau žmonių suvokia, jog labai svarbu ateiti ir dalyvauti rinkimuose, o ne "balsuoti kojomis", "balsuoti pasyviai" ir po to piktintis. Sąmoningėjame, tampame pilietiškesni, dalyvavimas rinkimuose galbūt net tampa tam tikra mada – jaunimas eina išreikšti savo valią ir po to dalijasi asmenukėmis socialiniuose tinkluose. VRK tas faktas, kad vis daugiau piliečių naudojasi savo teisėmis, išsako savo poziciją, džiugina."

Pastaraisiais rinkimais piliečių susidomėjimas buvo tikrai didesnis.

Žmonėms, nenorintiems išsakyti savo pozicijos kuriuo nors iš klausimų, dėl kurių buvo balsuojama per šiuos rinkimus, buvo sudaryta tokia galimybė – biuletenio tuo klausimu jie galėjo tiesiog neimti ir nepildyti. L.Matjošaitytės teigimu, dažniausiai visoje Lietuvoje buvo neimama referendumo dėl Konstitucijos 55-ojo straipsnio – Seimo narių skaičiaus sumažinimo – biuletenio. Vilniaus mieste tokių atvejų buvo daugiausia, kituose miestuose – gerokai mažiau.

Kai kurie Vilniaus savivaldybėje iš anksto balsavę žmonės skundėsi, kad balsuoti buvo nepatogu, nes balsavimo kabinose išdėlioti labai prasti, matyt, pigiausi rašikliai, kuriais ką nors parašyti ant kieto pagrindo gana sunku, biuletenių popierius labai plonas, tad smarkiau paspaudus rašymo priemonė tiesiog plyšta.

J.Matjošaitytė aiškino, jog visas priemones įsigyja kiekviena rinkimų komisija – tam specialiai skiriama lėšų. Ji teigė pati buvusi išreikšti savo valios penktadienio rytą ir jokių nepatogumų nepatyrusi – rašiklis puikiai rašė, kad pagrindas kietas – nieko nuostabaus, visi stalai kieti. O jei žmogus norėjo pildyti balsavimo biuletenius savo rašymo priemone, kuri jam patogesnė, galėjo tai daryti – tai nėra joks pažeidimas.

Rinkimų komisija, skaičiuodama rinkėjų balsus, kiekvieną klausimų keliantį biuletenį vertina atskirai. Ar jis yra galiojantis ar ne, sprendimas priimamas komisijos nariams balsuojant. Svarbiausia, jog biuletenyje būtų aiškiai identifikuojama žmogaus valia – kad rinkimų komisija galėtų suprasti, už kurį kandidatą asmuo balsavo ar kaip pasisakė referendumams teiktais klausimais.

Iš viso teisę balsuoti Lietuvoje turi 2 422 704 rinkėjai. Prezidento rinkimų sąraše buvo 9 kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, "valstiečių" kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo siūloma Konstitucijoje nustatyti 121 vietos parlamentą vietoje 141. Kitame referendume pasiūlyta įteisinti dvigubą pilietybę.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lauryn Bueno

Lauryn Bueno portretas
„Google“ už kiekvieną mėnesį už darbą internete sumokėjo nuo 18000 iki 25000 dolerių. Paskutinį mėnesį aš uždirbsiu $ 23618 iš „Google“ ir esu nuOlatinis studentas, o aš laisvalaikiu dirbu nuo 2 iki 3 valandų per dieną. kiekvienas žmogus gali prisijungti prie šio darbo ir pradėti uždirbti internete, kaip ir aš. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­J­­o­­b­­98.C­­o­­m

Pamatysim

Pamatysim portretas
Pamatysim per kitus rinkimus koks aktyvumas bus

Vytas

Vytas portretas
Su ta mada ir čiulpsim ledus penkis metus....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių