Pereiti į pagrindinį turinį

A. Armonaitė apie K. Škirpos lentą: ne gaujos Vilniuje turi klijuoti tai, kas joms patinka

2024-06-25 08:25

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nepritaria Nacionalinio susivienijimo iniciatyvai Vilniuje neteisėtai pakabinti pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą.

A. Armonaitė.
Turinys

„Žinoma, nes ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka. Yra teisės viršenybė, yra tvarka, viešoji tvarka ir taip toliau, ir tvarkos reikia laikytis“, – Seime žurnalistams sakė A. Armonaitė, paklausta, ar reikėjo nuimti sostinėje be vietinės valdžios leidimo užkabintą K. Škirpai skirtą atminimo lentą.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė mananti, jog K. Škirpai skirta atminimo lenta Vilniuje neturėtų būti pakabinta.

„Veiksmai turi būti daromi pagal teisę, pagal įstatymus. Įstatymai turi būti gerbiami. Tai, kas yra neteisėta, neturėtų būti daroma“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, paprašytas pakomentuoti situaciją dėl atminimo lentos K. Škirpai, priminė, kad apie šią asmenybę diskutuota jau seniai ir vieningos nuomonės neprieita. Anot jo, pats sąmyšis dėl lentos pakabinimo panašus į veiksmus, nukreiptus į politinį rudenį.

„Nieko nepadaryta. Vieni pakabino savavališkai, o kiti nuėmė. Taip ir vertinu iš teisinės pusės. Tie žingsniai tokie daugiau buvo akcentuoti į politinį rudens sezoną, kad mes „mes pakabinsime, gausime dėmesio, kažkas turės nukabinti“, bet iš esmės tai tas selektyvus istorijos revizavimas kelia abejonių“, – sakė opozicijos atstovas.

S. Skvernelio įsitikinimu, atminimo lenta K. Škirpai Vilniuje galėtų kabėti, o ant jos galėtų būti pateikta informacijos apie šią asmenybę, įskaitant ir apie tuos jo veiksmus, kurie kelia daug diskusijų.

Turėčiau paprastą pasiūlymą – parašant, kas tai yra ir kiek nusipelnęs žmogus Lietuvos Nepriklausomybei, paminėti užrašu, kad nevienareikšmiškai vertinama veikla tokiame ir tokiame epizode ar etape. Žmonės, kas domisi, paskaitys, o skaito dažniausiai turistai. Ta lenta galėtų kaboti su atitinkamu įrašu... Ir tai, skaitant tuos mokslinius darbus, tai daugiau tokie išvestiniai pritempimai prie to, kad galbūt palaikė ar neužkirto kelio, ar davė impulsą galimam holokaustui, kai tuo metu, kalbant apie Birželio sukilimą, tos temos dar nebuvo, nebuvo žinoma, kas ji apskritai gali iškilti, kalbant apie holokausto temą“, – komentavo politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.

Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.

Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga.

Galiausiai lenta buvo nukabinta.

Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą.

Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.