Arkivyskupas ragina ginti šeimą nuo europinio „teisinio Trojos arklio“

Per europinius teisės aktus tarsi Trojos arkliais mėginama įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą ir susilpninti šeimos institutą, tad jį apginti reikia taip, kaip Sąjūdis gynė nepriklausomybės atkūrimo siekį, pirmadienį Seime sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Vis gausiau matome su europiniu “prekės ženklu„ mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis ir kuris yra mūsų tautos gyvybinė atrama. Bandydami teisiniais Trojos arkliais įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą, jie pirmiausia įvairiais būdais mėgina susilpninti šeimos institutą - Lietuvos branduolį, kurį pati mūsų Konstitucija pristato kaip visuomenės ir tautos pagrindą“, - per Sąjūdžio 25-mečio minėjimą istorinėje parlamento Kovo 11-osios salėje sakė dvasininkas.

„Tai daroma piršte peršant konvencijas ir deklaracijas, kurios ištrina skirtumą tarp vyro ir moters, tarp tėvo ir motinos, tyliai diegia genderizmo sąvokas. Antai Vilniaus savivaldybė vaikų priėmimo į darželį anketoje jau nurodo, kad yra Tėvas I ir Tėvas II. Prisidengus vaikų ar moterų teisių gynimu stengiamasi sumenkinti abiejų tėvų skirtingą, bet vienodai svarbų vaidmenį šeimoje ir šeimos autonomiją“, - kalbėjo arkivyskupas.

Jis kritikavo ir Seime svarstomas įstatymų pataisas dėl bet kokio smurto prieš vaikus uždraudimo.

„Žinoma, smurtas prieš vaiką yra neleistinas, tačiau artėjama prie kraštutinumo, kai pakartotinis raginimas susitvarkyti savo kambarį, padaryti namų darbus imamas laikyti psichologiniu smurtu, dėl kurio tėvai gali būti baudžiami. Jei valstybė imasi tokiu mastu kištis į vaikų auklėjimą, ar neatsitiks taip, kad pagarbos savo kraštui, jo simboliams diegimas, religinis ugdymas pagal šeimos tradicijas ateityje bus priskirtas psichologinio smurto atvejui?“ - kalbėjo G. Grušas.

Pasak jo, kuriant demokratišką, atvirą visuomenę reikia būti apdairiems ir nepasiduoti iš šalies peršamiems pseudo-mokymams – taip, kaip savo laiku elgėsi Sąjūdis. Jis priminė, kad prieš ketvirtį amžiaus lietuviams būdavo sakoma netrukdyti tuometinio Sovietų sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo reformoms.

„Bet Sąjūdis suprato, kad tos reformos neatitinka tiesos ir neveda į laisvę. Panašiai šiandien raginant priimti bendrus europinius dokumentus ar programas operuojama svarbiomis tolerancijos ir žmogaus teisių sąvokomis, tačiau kai kurių siūlymų tikslas yra ne pagarba asmeniui, o subtilus siekimas primesti žmogaus prigimčiai svetimą ideologiją“, - sakė dvasininkas.

Jis taip pat pareiškė, kad krikščionybė tapo labiausiai pasaulyje persekiojama religija.

„Europos Sąjungoje, kuriai priklausydami nuoširdžiai didžiuojamės, gausėja sprendimų, apribojančių žmonių laisvę gyventi ir veikti pagal savo įsitikinimus. Jau tenka aukščiausiojo rango Europos teismuose diskutuoti dėl kryžių kabinimo ir kalėdinių prakartėlių įrengimo viešose vietose. Aiškus polinkis izoliuoti tikinčiuosius ir jų religines praktikas asmeninėje privačioje aplinkoje. O juk kitokiais metodais tą patį darė sovietinė sistema. Ačiū Dievui, šiuo metu Lietuvoje tikėjimo laisvės padėtis yra gera, bet europinės tendencijos verčia saugoti tai, kas anksčiau išsaugojo mūsų tautą“, - kalbėjo G. Grušas.

Apžvelgęs Sąjūdžio ištakas, Vilniaus arkivyskupas teigė, kad nors Sąjūdis davė daug gerų vaisių, jis nesugebėjo išgydyti visų tautai padarytų žaizdų. Anot kalbėtojo, komunistinės santvarkos pasekmės dar lieka: visuomenę tebelaiko pavergusios savižudybių, skyrybų, abortų, alkoholizmo epidemijos ir jų padariniai.

„Mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo, nesąžiningumo šmėklos. Daugelis piliečių jau balsavo savo kojomis, išvykdami ieškoti materialios laimės kitur. (...) Mums, kaip dabartiniams piliečiams, o ypač jaunimui, tenka iššūkis sutvirtinti valstybės gyvenimo pamatus“, - sakė G. Grušas.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis.

Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.