- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per europinius teisės aktus tarsi Trojos arkliais mėginama įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą ir susilpninti šeimos institutą, tad jį apginti reikia taip, kaip Sąjūdis gynė nepriklausomybės atkūrimo siekį, pirmadienį Seime sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Vis gausiau matome su europiniu “prekės ženklu„ mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis ir kuris yra mūsų tautos gyvybinė atrama. Bandydami teisiniais Trojos arkliais įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą, jie pirmiausia įvairiais būdais mėgina susilpninti šeimos institutą - Lietuvos branduolį, kurį pati mūsų Konstitucija pristato kaip visuomenės ir tautos pagrindą“, - per Sąjūdžio 25-mečio minėjimą istorinėje parlamento Kovo 11-osios salėje sakė dvasininkas.
„Tai daroma piršte peršant konvencijas ir deklaracijas, kurios ištrina skirtumą tarp vyro ir moters, tarp tėvo ir motinos, tyliai diegia genderizmo sąvokas. Antai Vilniaus savivaldybė vaikų priėmimo į darželį anketoje jau nurodo, kad yra Tėvas I ir Tėvas II. Prisidengus vaikų ar moterų teisių gynimu stengiamasi sumenkinti abiejų tėvų skirtingą, bet vienodai svarbų vaidmenį šeimoje ir šeimos autonomiją“, - kalbėjo arkivyskupas.
Jis kritikavo ir Seime svarstomas įstatymų pataisas dėl bet kokio smurto prieš vaikus uždraudimo.
„Žinoma, smurtas prieš vaiką yra neleistinas, tačiau artėjama prie kraštutinumo, kai pakartotinis raginimas susitvarkyti savo kambarį, padaryti namų darbus imamas laikyti psichologiniu smurtu, dėl kurio tėvai gali būti baudžiami. Jei valstybė imasi tokiu mastu kištis į vaikų auklėjimą, ar neatsitiks taip, kad pagarbos savo kraštui, jo simboliams diegimas, religinis ugdymas pagal šeimos tradicijas ateityje bus priskirtas psichologinio smurto atvejui?“ - kalbėjo G. Grušas.
Pasak jo, kuriant demokratišką, atvirą visuomenę reikia būti apdairiems ir nepasiduoti iš šalies peršamiems pseudo-mokymams – taip, kaip savo laiku elgėsi Sąjūdis. Jis priminė, kad prieš ketvirtį amžiaus lietuviams būdavo sakoma netrukdyti tuometinio Sovietų sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo reformoms.
„Bet Sąjūdis suprato, kad tos reformos neatitinka tiesos ir neveda į laisvę. Panašiai šiandien raginant priimti bendrus europinius dokumentus ar programas operuojama svarbiomis tolerancijos ir žmogaus teisių sąvokomis, tačiau kai kurių siūlymų tikslas yra ne pagarba asmeniui, o subtilus siekimas primesti žmogaus prigimčiai svetimą ideologiją“, - sakė dvasininkas.
Jis taip pat pareiškė, kad krikščionybė tapo labiausiai pasaulyje persekiojama religija.
„Europos Sąjungoje, kuriai priklausydami nuoširdžiai didžiuojamės, gausėja sprendimų, apribojančių žmonių laisvę gyventi ir veikti pagal savo įsitikinimus. Jau tenka aukščiausiojo rango Europos teismuose diskutuoti dėl kryžių kabinimo ir kalėdinių prakartėlių įrengimo viešose vietose. Aiškus polinkis izoliuoti tikinčiuosius ir jų religines praktikas asmeninėje privačioje aplinkoje. O juk kitokiais metodais tą patį darė sovietinė sistema. Ačiū Dievui, šiuo metu Lietuvoje tikėjimo laisvės padėtis yra gera, bet europinės tendencijos verčia saugoti tai, kas anksčiau išsaugojo mūsų tautą“, - kalbėjo G. Grušas.
Apžvelgęs Sąjūdžio ištakas, Vilniaus arkivyskupas teigė, kad nors Sąjūdis davė daug gerų vaisių, jis nesugebėjo išgydyti visų tautai padarytų žaizdų. Anot kalbėtojo, komunistinės santvarkos pasekmės dar lieka: visuomenę tebelaiko pavergusios savižudybių, skyrybų, abortų, alkoholizmo epidemijos ir jų padariniai.
„Mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo, nesąžiningumo šmėklos. Daugelis piliečių jau balsavo savo kojomis, išvykdami ieškoti materialios laimės kitur. (...) Mums, kaip dabartiniams piliečiams, o ypač jaunimui, tenka iššūkis sutvirtinti valstybės gyvenimo pamatus“, - sakė G. Grušas.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.
Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis.
Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus gatvių ir šaligatvių švarinimas kaip ant delno: galima stebėti žemėlapyje
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet – dešimtys valymo technikos automobilių zuja Vilniaus gatvėse valydami ir surinkdami susikaupusį smėlį ir dulkes nuo šaligatvių. Ir nors žiema dar apsireiškia mestelėdama sn...
-
Santaros klinikų prognozės: pasiektas susirgimų pikas gali išsilaikyti dvi savaites
„Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – teigia Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. ...
-
Profesorius: lenktynes su virusu žmonija laimės, tačiau dabar labai trūksta medikų1
Profesorius Vytautas Kasiulevičius kreipėsi į gydytojus rezidentus ir išdėstė savo įžvalgas apie koronaviruso situaciją bei apribojimus. ...
-
Neįgaliuosius slaugantieji vilniečiai prieš skiepą turi užpildyti patikros anketas
Prieš registruojantis skiepui nuo COVID-19, neįgaliuosius ar sunkiai sergančiuosius slaugantys žmonės Vilniuje kviečiami įsirašyti skiepijimo sąrašus – užpildyti patikros anketas. ...
-
Norimos vakcinos sulaukę Vilniaus senjorai suplūdo skiepytis: neišvengta kalbų ir apie „AstraZeneca“2
Per pastarąsias dienas Vilniuje „Pfizer“ vakcina nuo koronaviruso paskiepyta tūkstantinė senjorų minia. Tačiau prie vakcinavimo centro lūkuriavę žmonės plūdo dėl nusidiekusios milžiniškos eilės, kurioje ne visi išlaikė r...
-
J. Basanavičiaus g. – laikini eismo ir viešojo transporto judėjimo pokyčiai
Balandžio 12–21 d. J. Basanavičiaus gatvėje Vilniuje dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų numatomi eismo ir viešojo transporto judėjimo pokyčiai. ...
-
Skiepytis registruojami vilniečiai, priklausantys visoms patvirtintoms prioritetinėms grupėms
Nuo šio ketvirtadienio Vilniuje skiepui gali registruotis visoms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintoms prioritetinėms grupėms priklausantys asmenys. Tarp jų – policijos pareigūnai, senjorai, pedagogai, abiturientai (18 metų ir v...
-
Iš keturių savivaldybių Vilniui ir Kaunui perskirstoma 2,9 tūkst. vakcinų5
Iš keturių savivaldybių Kaunui ir Vilniui ketvirtadienį perskirstoma atitinkamai 2,5 tūkst. ir 400 vakcinų dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Vilniuje, Rinktinės gatvėje, visam laikui uždaroma „Maximos“ parduotuvė5
Nuo pirmadienio, balandžio 12 d., visam laikui duris užvers ne vienerius metus Vilniuje, Rinktinės g. 38, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Sekmadienis bus paskutinė parduotuvės darbo diena, sakoma „Maximos“ pranešime. ...
-
Mobilumas Vilniuje: kaip atrodo pirmasis ir antrasis karantinas?
Stebint naujausias miestiečių mobilumo tendencijas, taip pat po Velykų atostogų palaipsniui atveriant daugiau švietimo ir ugdymo įstaigų, viešasis transportas nuo balandžio 12 d. sostinėje kursuos dažniau ir bus talpesnis – taip u...