Sostinės savivaldybėje prasidėjo Vilniaus ir Kauno politikų posėdžiai dėl dvimiesčio projekto įgyvendinimo. Pirmajame susirinkime – šimtus kartų girdėtos rožinės idėjos ir vizijos.

Tęsia tradiciją

Ilgai delsę dviejų didžiausių šalies miestų politikai pagaliau susėdo prie bendro stalo aptarti dvimiesčio projekto plėtojimo klausimų.

Kaip sako patys idėjos sumanytojai, dvimiesčio projekto tikslas – sujungti abiejų miestų infrastruktūrą, pagerinti susisiekimą, skatinti bendradarbiavimą, kultūros ir kitokių renginių bendrą organizavimą.

Susitikimas panašus į ankstesnius: džiugios sveikinimo kalbos, vienas kito įtikinėjimas dvimiesčio sėkme, paskui pasisėdėjimas su kava ir sausainiais. Šiandien dvimiesčio sukūrimo naudingumu didiesiems šalies miestams ir visai Lietuvai jau mažai kas abejoja, bet kokia nauda iš dešimtmetį vis susirenkančios ir nuolat tomis pačiomis gražiomis mintimis besidalijančios komisijos – sunku pasakyti.

Pirmasis dvimiesčio komisijos, sudaryto iš abiejų miestų politikų, regiono valdininkų ir plėtros specialistų, įvyko dar 2002 m. Nuo to laiko bent po vieną tokį susitikimą arba panašų renginį vyko kasmet.

Kas iš to? Kelios galimybių studijos, kelios analizės, strateginiai planai ir galiausiai į pinigus atsiremiantys baigiamieji žodžiai. Būtent pinigai šiandien yra vienas didžiausių ir iki šiol jokiomis analizėmis neišspręstų klausimų

Šią kadenciją komisijai vadovauja sostinės tarybos narys mero Artūro Zuoko sekėjas Edgaras Stanišauskas ir Kauno politikė Tvarkos ir teisingumo partijos narė Aušra Ručienė.

Kol kas A.Ručienė yra įsitikinusi, kad iš naujo pradėti pokalbiai apie miestų susijungimą netrukus taps realiais darbais.

„Manau, kad tai nebėra vien vizija ir svajonės. Bendradarbiauti iš naujo pradedame labai sėkmingai. Manau, kad netrukus pasieksime gerų rezultatų“, – svajojo A.Ručienė.

Kita vertus, dar kelis dešimtmečius svajojant apie dvimiestį jis greičiausiai pats savaime ims ir dėl sparčios miestų plėtros atsiras.

Teks pasitempti

Kuriant Vilniaus ir Kauno dvimiestį labiausiai stengtis greičiausiai reiks ne šiems didiesiems miestams, o tarp jų išsidėsčiusiems rajonų centrams. Būtent nuo to, kaip šie nedideli dvimiesčio centre atsidursiantys miesteliai sugebės artimiausių metu keistis ir tapti europietiškais miestais, iš esmės priklausys ir viso dvimiesčio sėkmė.

Kaišiadorių meras Romualdas Urmielavičius komisijos posėdyje teigė pritariąs dvimiesčio idėjai. Anot jo, Kaišiadorims atsidurti šio dvimiesčio centre būtų itin naudinga.

„Mūsų mieste stos visi nuo vieno iki kito dvimiesčio galo važiuosiantys traukiniai. Dėl šios priežasties ir pas mus užsuks turistai, pagerės infrastruktūra, sulauksime investicijų. Kaišiadorims tikrai praverstų prisidėti prie tokio projekto, nauda būtų didžiulė. Kaip tik galėsime, taip dalyvausime kuriant dvimiestį“, – kalbėjo miestelio meras.

Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius dėl dvimiesčio projekto pasiryžęs kiek įmanoma išgražinti rajono centrus.

„Mes labai norėtume pakeisti geležinkelių stotis, kad jos būtų vakarietiškesnės. Turime parengę kelis variantus, siūlome juos ir Susisiekimo ministerijai, su jos atstovais diskutuojame. Esame prisiruošę prisidėti prie projekto“, – sakė V.Kapočius.

Tiesa, jis pabrėžė, kad ne visi rajono gyventojai nori dar aktyvesnės geležinkelio linijos. Esą iš abiejų bėgių pusių išsidėsčiusių miestelių gyventojus itin erzina triukšmas.

„Tikimės gauti investicijų triukšmo klausimams išspręsti, bet kol kas nesisekė to padaryti. Lentvario gyventojai labai skundžiasi dėl triukšmo“, – pridūrė meras.

Tarp Vilniaus ir Kauno kasdien kursuojantys traukiniai ir šiandien stoja tiek Kaišiadoryse, tiek Lentvaryje, tačiau tai nepadeda nei turistų sulaukti, nei finansinės paramos gauti.

Svarbiausia – geležinkelis

Pirmajame komisijos posėdyje dalyvavęs dvimiesčio entuziastas profesorius Jurgis Vanagas sakė daugiausia vilčių dedantis į dvimiesčio kūrimą išnaudojant būtent greta traukinio bėgių esančius miestelius.

„Bėginis transportas šiame projekte turės pačią didžiausią svarbą, juo patogiai ir greitai galima keliauti tarp abiejų miestų, be to, puikiai galima pajungti pakelėje esančius mažesnius miestus. Būtent šie bėgiai turėtų jungti miestus, o prie jų kurtis infrastruktūra, kuri užpildytų esančią tuštumą. Žinoma, kalbame apie greitą susisiekimą bėginiu transportu. Ateityje bus galima galvoti ir apie greitąjį traukinį. Pagal bėgius būtų galima plėtoti infrastruktūros taškus, plėsti kelyje esančias gyvenvietes“, – dėstė mokslininkas.

J.Vanagas pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio posovietinio bloko šalių, kurioje yra įmanomi dvimiesčių projektai.

„Tais laikais visose šalyse buvo miestų, kurie žūtbūt stengėsi kuo greičiau pasiekti milijono gyventojų statusą. Tuo metu milijono turėjimas reiškė, kad gali stoti į metro statybų eilę. Lietuvoje viskas buvo daroma atvirkščiai. Mes kaip tik labiau koncentravomės į atskirus regiono centrus, todėl turime kelis panašaus dydžio miestus. Šiandien atsirado galimybė šiuos miestus jungti“, – kalbėjo J.Vanagas.

Anot jo, miestams pasiekus pusę milijono gyventojų, savaime pradeda kurtis aglomeracija, miestas auga į šalis, plečiasi, gyventojai keliasi gyventi už miesto. Dėl šios priežasties didieji miestai vieni prie kitų vis artėja. Toks šiandien yra Vilnius, nedaug beliko ir Kaunui.

„Labai svarbu sukurti traukos taškus netoli pagrindinių bėgių, kad būtų geras susisiekimas. Tuomet būtų galima keliauti be automobilių, paprasčiau, o tarp dviejų miestų gyvenantys žmonės jau nebesijaustų rajono gyventojais. Jie būtų to dvimiesčio dalis“, – pridūrė dvimiesčio entuziastas.

Sudomintume investuotojus

Viena priežasčių kurti dvimiestį – siekis pritraukti stambių investicijų. Tiek Kaunas, tiek Vilnius vis dar yra per maži miestai, kad galėtų tikėtis stambesnių užsienio investuotojų dėmesio, tačiau šiuos miestus sujungus situacija pasikeistų.

Tuo įsitikinęs sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovas Linas Sinkevičius. Jis skaičiuoja, kad dvimiestis turėtų maždaug 1,5 mln. gyventojų.

„Mažais miestais ir mažu gyventojų skaičiumi šiandien turtingų investuotojų jau nesudominsi. Tokie pokyčiai padėtų lengviau įtikinti verslininkus pradėti veiklą šioje teritorijoje“, – mano L.Sinkevičius.

Tačiau jis pabrėžė ir kitą itin svarbų dalyką – tarp didžiųjų miestų esančio gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

„Negalime galvoti tik apie infrastruktūrą ir verslo plėtrą. Gamtos ir kultūros paveldas turi būti išsaugotas, antraip turistams vargu ar bus labai įdomu tiesiog vaikščioti po miestelius ar važiuoti traukiniu. Šioje teritorijoje tarp miestų yra labai gausu ir gamtos turtų, kuriuos reikia išnaudoti“, – sakė specialistas.

Anot jo, Europoje šiuo metu yra keliolika dvimiesčių, o užsienio urbanistai vienabalsiai pritaria ne tik jų, bet ir trimiesčių projektams.

„Vis dėlto šis klausimas yra gana politizuotas, todėl ir kitose šalyse panašių projektų įgyvendinimas dažnai stringa. Tačiau jau ir šiandien pasaulinėse parodose galime dalyvauti kaip dvimiestis, taip save pristatyti“, – pabrėžė L.Sinkevičius.

Prieš posėdį pasipyko

Dar visai neseniai Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame Kauno vadovus apkaltino, kad jie vilkina dvimiesčio projekto gaivinimą, o Kauno meras Andrius Kupčinskas tokius kaltinimus pavadino politikavimu.

Kauno meras tokius vilniečių pareiškimus išvadino dėmesio pristigusių žmonių išsišokimais. Anot jo, kauniečiai į kolegų kvietimą susirinkti reagavo iš karto, tik laukė, kol bus patvirtintas savivaldybės biudžetas, žinomos jo gairės.

O jaunasis Vilniaus savivaldybės politikas E.Stanišauskas tvirtino, jog jau tris kartus kreipėsi į Kauno merą ir tarybą, kad Kaune būtų įkurta dvimiesčio projekto strateginio planavimo komisija.

Vilniuje tokia komisija veikti pradėjo nuo spalio, jos nariai esą nagrinėja situaciją dėl pradėtų, tačiau pastaruosius ketverius metus neplėtotų dviejų didžiausių Lietuvos miestų bendradarbiavimo projektų.

„Jau keturis mėnesius kviečiame Kauno vadovus ir tarybą priimti būtinus sprendimus, kad galėtume drauge pradėti įgyvendinti dvimiesčio projektą. Deja, laikinosios sostinės valdžia dėl mums nesuprantamų priežasčių vilkina projektą, nepateikia jokios savo pozicijos dėl šios idėjos ateities“, – tąkart skundėsi E.Stanišauskas.

Komentaras

Artūras Zuokas

Vilniaus miesto meras

Man malonu, kad ta dvimiesčio idėja vis dar rusena, gyvena. Kartais gal aktyviau, kartais ne taip aktyviai. Norėtųsi, kad tas nuolatinis Vilniaus ir Kauno bendravimas būtų aktyvesnis ir dažnesnis. Žinoma, turi būti ir kivirčų, dėl kivirčų gimsta geros idėjos, o be jų būtų labai ramu ir paprasta, nebūtų progreso.