Šokiruoti vaikai ir jų tėvai, nelabai suvokiančios kaip elgtis mokyklų bendruomenės, nežmoniško krūvio užgulti vaikų ir paauglių psichologai, formalius raštus siuntinėjantys valdininkai – taip trumpai buvo galima apibūdinti situaciją šių metų sausį.

Trys viena po kitos sekusios paauglių mirtys metų pradžioje apnuogino ne vieną problemą. "Popieriuje padaryta beveik viskas", – tada liūdnai konstatavo psichologė Nida Žemaitienė. Deja, realiame gyvenime to nepakako.

Mokyklose sukurtos krizių valdymo komandos suskubo ieškoti informacijos, kaip veikti tokiose situacijose. Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai nespėjo konsultuoti pagalbos prašančiuosius. Užuot padėję ieškoti sprendimų, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus valdininkai tikino tikrinantys bei kontroliuojantys mokyklas.

Nuolat buvo primenama, kad mokyklose dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai, tačiau tyrimai rodo, kad šiais žmonėmis vaikai nepasitiki. "Realiame gyvenime jauni žmonės, kurie susiduria su nepakeliamomis problemomis ir ketina nusižudyti, pagalbos kreipiasi ne į kompetentingus specialistus, netgi ne į savo tėvus, o į draugus", – iš savo darbo patirties žino N.Žemaitienė.

Galiausiai paaiškėjo, kad jaunimui psichologinę pagalbą telefonu teikiantys "Jaunimo linijos" savanoriai neturi kur dirbti. "Vasarą problema buvo išspręsta. Turime normalias patalpas Dainavos poliklinikos Jaunimo centre", – pasidžiaugė "Jaunimo linijos" pirmininkė Aidana Lygnugarytė. Jos teigimu, 36 savanoriai sulaukia daug paauglių, prašančių psichologinės pagalbos, skambučių.

Koordinuojančių veiksmų ėmėsi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Surengti pasitarimai savižudybių prevencijos klausimais su švietimo įstaigų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, medikais, psichologais, žurnalistais. Netrukus ketinama pradėti mokymus policijos ir priešgaisrinės tarnybos pareigūnams.

Rugsėjo 10 d. Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti surengta akcija mokyklose "Kodėl verta gyventi: mano patarimai bendraamžiui". "Judėjimas yra, ir tai suteikia vilčių", – džiaugėsi N.Žemaitienė.

Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai tęsia mokymus mokyklose suformuotoms krizių valdymo komandoms. "Labai svarbu, kad mokykloje būtų bent vienas tinkamai paruoštas žmogus, kuris žinotų, kaip elgtis tokiose situacijose", – įsitikinusi Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė.

Anot jos, nors problemų išlieka nemažai, paauglių savižudybių prevencija nepamiršta. Svarbu, kad visi darbai ir veiksmai pasiektų tikslą, o nenugultų tik programose ir ataskaitose.

Nida Žemaitienė, Kauno medicinos universiteto docentė psichologė

Visuomenės sveikatos biuras ėmėsi koordinuojančios veiklos sprendžiant šitas problemas. Buvo ne viena iniciatyva. Spalio pradžioje savivaldybėje surengtoje konferencijoje buvo pristatyta, kas iki šiol padaryta. Vyko mokymai žiniasklaidos atstovams, susitikimai su Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotojais. Artimiausiu metu planuojami mokymai policijos pareigūnams ir ugniagesiams. Smagu, kad toliau vyksta mokyklų krizių komandų mokymai. Jie gana sistemingi. Su psichiatrais iš klinikų, psichikos sveikatos centro diskutavome apie skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kad vieni apie kitus daugiau žinotume, nedubliuotume kai kurių funkcijų. Ypač svarbu, kiek prieinama psichologinė pagalba. Žurnalistai domisi ir kalba apie tai, suvokia šitos problemos rimtumą. Neabejotinai yra dar daug problemų ir klausimų, į kuriuos dar reikia rasti atsakymų, tačiau, manau, mus tikrai ši situacija sutelkė.

Antanas Bagdonas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas

Pirmiausia įvyko posėdis su mokyklų vadovais, jame dar kartą akcentuotos savižudybės ir jų priežastys. Parengta ir mokykloms išplatinta informacija, ką reiškia pankai ar tie, kurie juodomis kelnėmis vaikšto. Aš net neatsimenu visų tų pavadinimų. Įstaigų vadovams suteikėme informacijos, kaip tokius vaikus pažinti. Vyko susitikimas su socialiniais pedagogais šia tema. Buvome pasikvietę psichologų iš Pedagoginės psichologinės tarnybos. Dabar tokių atvejų lyg ir negirdėti. Pedofilai išlindo, dabar puolame į šitą sritį. Svarbiausia, kad mokykloms parengėme medžiagą. Įstaigų vadovams duota informacija, pareikalauta šituo klausimu būti atidiems. Mes visais klausimais dirbame labai intensyviai. Informacija po kelis kartus siunčiama į mokyklas su priminimais.

Problemos, apie kurias kalbama visus metus

Kauno mieste trūksta įstaigų ar organizacijų, kur krizinės būklės asmuo, keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams, būtų nukreipiamas ir gautų profesionalią pagalbą.

Policininkai, ugniagesiai ir pirmosios medicinos pagalbos medikai, suteikę būtinąją pagalbą asmeniui, esant ūmiai krizinei situacijai, pasigenda atskiros įstaigos, kur galėtų nuvežti tokios būklės asmenį.

Trūksta informacijos mokiniams ir pedagogams apie krizių valdymo komandų egzistavimą ir veiklą mokykloje.

Krizių valdymo mokyklos tvarkos apraše, kurio pagrindu buvo formuojamas krizių valdymo komandos, nėra tikslaus krizės mokykloje apibrėžimo, todėl nėra aišku, kada pradėti veiklą.

Mokykloje dirbančio socialinio pedagogo funkcijos apsiriboja represine, administracine, technine veikla, todėl vaikai vengia kreiptis dėl savo problemų į socialinį pedagogą.

Atpažinus į savižudybę linkusį paauglį, mokyklos specialistams trūksta informacijos, kaip su juo elgtis ir kur jį konkrečiai nukreipti.

Turinčios problemų šeimos vengia mokyklos specialistų dėl išankstinių nuostatų, todėl sudėtinga joms teikti profesionalią informaciją.

Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nėra pakankamo specialistų tinklo, galinčio pagelbėti krizių valdymo komandoms mokyklose, ištikus kritinei situacijai.

Trūksta informacijos, kur nukreipti asmenį, ištikus ūmiai krizei.

Policininkams trūksta kompetencijos apie bendravimą su suicidiniu elgesiu pasižyminčiais asmenimis.

Medicinos įstaigoms trūksta bendradarbiavimo bei informacijos pasikeitimo modelio tarp policijos, mokyklų ir pedagoginės psichologinės tarnybos ir kitų institucijų. Nėra galimybės sekti ir teikti pagalbą suicidinio elgesio asmenims, kai jie išleidžiami iš gydymo įstaigos.

Trūksta metodinės informacijos ir pagalbos sistemos, kai asmenys išrašomi iš ligoninės po ūmios krizinės būklės.

Psichologinė pagalba vaikams telefonu

Kauno vaikų linija. Telefonas: 8 800 1111. Kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Telefonas veikia ir savaitgaliais bei visomis švenčių dienomis.

Vaikų gerovės centras "Pastogė", P.Plechavičiaus g. 21, LT–49260 Kaunas, tel. 310 956, e. paštas: kaunas@vaikulinija.lt.

Kauno "Jaunimo linija". Telefonas: 8 800 28888, e. paštas: kjl.info@gmail.com. Darbo dienomis nuo 16 val. iki 7 val. ryto, savaitgaliais – visą parą.

Psichologinė pagalba internetu

"Draugo laiškai" – www.jppc.lt/draugas. Pagalba teikiama jaunimui. Į laiškus per tris dienas atsako "Jaunimo linijos" savanoriai konsultantai.

"Klausučio šalis" – http://www.vaikulinija.lt. Pagalba teikiama vaikams, paaugliams. Į laiškus per tris dienas atsako savanoriai konsultantai.

"Vilties linija" – http://paklausk.kpsc.lt. Pagalba teikiama suaugusiesiems. Į laiškus per tris dienas atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai.

Psichologinis kūrybinis jaunimo centras – kasnutiko@yahoo.com. Pagalba teikiama jaunimui. Į laiškus per tris–penkias dienas atsako savanoriai konsultantai.