Ar Naujininkai liks anklavas už bėgių?

Pernai birželį AB "Lietuvos geležinkeliai" ir Vilniaus miesto savivaldybės pristatytas 21 ha sostinės Geležinkelio stoties rajono atgaivinimo projektas ne juokais sukrėtė Naujininkų bendruomenę.

Mat numatyta platinti gyvenamojo rajono gatves ir prie bėgių pastatyti naują autobusų stotį, kuri didins triukšmą ir taršą gyventojams, o jų nuomonės, atrodo, nė nesirengta atsiklausti.

Pagrįstas nerimas

Vilniaus miesto savivaldybė pernai skelbė, kad pradedamas rengti minėtos teritorijos detalusis planas. Naujininkų bendruomenė, nesulaukusi plano viešo pristatymo visuomenei, pradėjo domėtis, kokia ateitis jos laukia, ir pati inicijavo viešoje erdvėje prieinamų brėžinių aptarimą. Vos tik paskelbė apie tai socialiniame tinkle, "Lietuvos geležinkeliai" suskubo organizuoti savo pristatymą dviem dienomis anksčiau.

Abiejuose renginiuose dalyvavęs Naujininkų bendruomenės atstovas Žemartas Budrys "Vilniaus dienai" sakė, kad yra priblokštas planuojamų pertvarkų dviprasmiškumo: "Mes, žinoma, džiaugiamės, kad savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" ir "Lietuvos geležinkeliai" sutiko pasidalyti sukurtais brėžiniais, bet dabar mums sakoma, kad tie brėžiniai atmesti ir nieko nereiškia, bet, kita vertus, paaiškėjo, kad detaliojo plano oficialus projektas iki šių metų pabaigos turi būti pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Klausimas, ar galutinį variantą bendruomenei bus leista pamatyti ir pareikšti savo nuomonę."

Jis tikino, kad bendruomenė iš esmės nėra nusiteikusi prieš teritorijos vystymą. Bet negali pritarti tam, kaip skubotai tai vyksta, ir kas matoma pirminiame detaliajame plane – platinamos gatvės, įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, šalia Geležinkelio stoties planuojamas naujas dangoraižių kvartalas prie pat Senamiesčio.

"Atsiranda jausmas, kad vaikomasi trumpalaikės ekonominės naudos: parduosime sklypus – per konkursą ar be jo, neaišku, – pastatysime daug pastatų, įrengsime daug vietų mašinoms. O kokia nauda bendruomenei? – klausė Ž.Budrys. – Matome, kad bus daug didesni automobilių srautai visuose Naujininkuose, faktiškai planuojamas aplinkkelis, einantis per miesto centrą. Dar 5 tūkst. naujų automobilių stovėjimo vietų galimos pagal planuojamo užstatymo aukštingumą ir intensyvumą, nors pastaruoju metu mieste akcentuojamas darnus judumas ir kuo mažiau automobilių."

Gyventojams – tik tunelis

Dar viena "nauda" aplinkiniams gyventojams – didesnė oro tarša ir triukšmas, nors Naujininkai ir taip nuskriausti – apsupti trukšmingų objektų – oro uosto ir geležinkelio, o išplėtus gatves  padidės ir transporto srautai, ir senų pastatų vibracija.

"Dviejų eismo juostų Pelesos gatvė daugelyje vietų tampa keturių, suplanuotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos tikrai nesuteiks gyventojams saugumo. Dabar mes leidžiame savo vaikams į mokyklą paspirtuku nuriedėti, bet po pertvarkos tai bus neįmanoma. O suplanuoti 8 šviesoforai kas kelis šimtus metrų nuo Liepkalnio iki Dariaus ir Girėno gatvės tik didins transporto spūstis", – teigė Ž.Budrys.

Atsiranda jausmas, kad vaikomasi trumpalaikės ekonominės naudos: pastatysime daug pastatų, įrengsime daug vietų mašinoms. O kokia nauda bendruomenei?

Jis pasigedo detaliajame plane viešosios infrastruktūros, kurią nuolat akcentuodavo Vilniaus miesto savivaldybės ir "Lietuvos geležinkelių" atstovai.

"Kai klausiame apie naujas viešąsias erdves, dabar mums rodo būsimas kavines ir viešbučius. O mes kalbame apie nemokamas viešąsias erdves – skverą, aikštę, takus ir pan. Net Vilniaus bendrajame plane rašoma, kad Naujininkuose reikia vystyti vietinius želdynus, bet dabartiniuose brėžiniuose nematome tokių reiškinių, nematome ir normalių dviračių ar pėsčiųjų takų. Vietoj jų planuojami intensyvūs užstatymai iki 75 proc., nors Naujamiestyje galimas tik 60 proc. užstatymo intensyvumas. Ko gero, bendruomenei liks tik tas tunelis, kurį žadama iškasti po dabartiniais peronais tarp stočių – geležinkelio ir būsimosios autobusų," – nuogąstavo Ž.Budrys.

Šiame kontekste ironiškai skamba jau pats projekto pavadinimas "Vilnius Connect", nes tai reiškia jungimą, o faktiškai planuojama dar didesnė Naujininkų atskirtis nuo sostinės centro ir senamiesčio.

"Bendruomenė siekia, kad, planuojant teritorijos pertvarką, būtų atsižvelgiama į esamus gyventojus, o ne būtų kuriamas naujas anklavinis rajonas kažkokiems "naudotojams", kurie kažkada atsiras naujai pertvarkomuose sklypuose. Kuo daugiau erdvės turi būti skiriama pėstiesiems ir dviratininkams, o ne automobiliams, autobusams ir jų stovėjimo vietoms", – reziumavo Ž.Budrys.

Ekspertai kritikuoja

Bendruomenė susibūrė ne "parėkauti" dėl nepatinkančių miesto planų, bet pasitelkė architektūros bei urbanistikos ekspertus, kurie parodė akivaizdžias projekto iniciatorių klaidas. Ko gero, daugiausia kritikos pažėrė urbanistas, erdvinio planavimo specialistas Donatas Baltrušaitis, dalyvavęs pritaikant keleto Europos valstybių didmiesčių stočių teritorijas šių dienų poreikiams. Pavyzdžiui, Milane dviejų miesto stočių pertvarka prasidėjo nuo gamtinio karkaso studijų, kaip jo kaita gali paveikti gretimų rajonų gyventojus.

"Vilnius Connect" yra pripažintas regioninės svarbos projektu, o tokiems projektams detaliojo plano tikrai neužtenka, reikalingos išankstinės rimtos galimybių studijos ir tyrimai, – įsitikinęs D.Baltrušaitis. – Daugiau nei 20 ha teritorijai reikalinga platesnė urbanistinė vizija, žymiai integralesnė erdvė su sociokultūriniais tyrimais. Detalusis planas tik nusako funkcijas – kurioje vietoje ką galima ar ko negalima statyti. O naujo tipo urbanistinis planavimas, kuris Lietuvoje tik skinasi kelią, įgalina suderinti įvairius socialinius ir kultūrinius sluoksnius, kad būtų priimta vizija, deranti ir su verslo, ir su valstybės ar savivaldybės, ir su bendruomenės interesais ne tik 5–10 metų į priekį, bet ir, pavyzdžiui, iki 2050 m. Tokiai vizijai sukurti vertėjo skelbti net ir tarptautinį konkursą."

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Strateginis erdvinis planavimas apima projekto etapus nuo vizijos iki veiksmų ir priemonių tai vizijai pasiekti. O šiuo atveju labai svarbūs strateginio planavimo etapai buvo tiesiog praleisti.

"Pasigendu keleivių srautų tyrimų, poveikio aplinkai – taršos, triukšmo, avaringumo – vertinimų, ypač dėl to, kad projekto teritorija ribojasi su UNESCO saugomu Vilniaus senamiesčiu. Nėra studijų apie atliekų judėjimą, kokia infrastruktūra bus naudojama aprūpinant rajoną vandeniu ir t. t. Manau, tai dar galima padaryti, yra dar laiko, bet visuose šiuose etapuose būtinas ir bendruomenės dalyvavimas, jos informavimas, nuomonių išklausymas, nes žmogiškasis veiksnys yra bene pats svarbiausias. Ar miestą formuoja jo pastatai ir aplinka, ar gyventojai ir jų idėjos? – kelia klausimą D.Baltrušaitis. – Niekas neprieštarauja, kad yra problema – pasenusi stotis, reikalinga regeneracija pritaikant ją prie būsimo "Rail Baltica" projekto. Bet daugelis namų darbų, deja, neatlikti. Pavyzdžiu gali būti net ir teisinis aspektas – šiuo metu galiojantis Geležinkelių transporto kodeksas, Specialiosios žemės naudojimo sąlygos iš esmės net neleidžia statyti ten biurų, kurie planuojami dabartiniame projekte."

Geriausia vieta – dabartinė

"Vilniaus diena" pasidomėjo, kaip situaciją vertina ekspertai, nesusiję nei su planavimo iniciatoriais, nei su bendruomene. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, Teritorijų planavimo instituto vadovė dr. Marija Burinskienė, paklausta, ar naujai Autobusų stočiai parinkta tinkama vieta, teigė, kad ji nėra ideali. Tačiau, priminusi, kad prieš keletą metų savivaldybė svarstė galimybes naują stotį statyti Pilaitėje arba Fabijoniškėse, akcentavo, jog Pelesos g. vieta būtų naudingesnė miesto gyventojams bei atvykstantiems žmonėms, nei miesto pakraščiai.

"Daugelio susisiekimo specialistų nuomone, autobusų, geležinkelio stotys turi išlikti miestų centruose, kur jos ir buvo nuo pat miestų formavimosi pradžios, – sakė profesorė. –

Augančiuose miestuose, be abejonės, susiduriama su problemomis dėl miesto centro pasiekiamumo ir gaištamas laikas, todėl Europos megadidmiesčiuose būna keletas stočių skirtingose miesto dalyse, bet visos jos būna netoli centro. Vilniaus mieste gaištamo laiko problemos sprendžiamos išleidžiant to pageidaujančius keleivius tarpinėse stotelėse, kaip Gerosios Vilties, Gariūnų ar Ukmergės plento."

Geležinkelio, autobusų stotys turi sudaryti transporto rūšies keitimo mazgus, dar vadinamus multimodaliniais centrais, kad būtų patogu persėsti iš vienos transporto rūšies į kitą. Taip pat būtinas geras ryšys su oro uostu, jei toks mieste yra.

"Dabartinė Vilniaus miesto autobusų stoties vieta yra tinkama, bet reikalauja elementarios tvarkos įvedimo, juo labiau kad miesto viešojo transporto maršrutai stoties aikštes pasiekia iš visų miesto rajonų", – įsitikinusi M.Burinskienė.

Tačiau sostinės savivaldybė jau ketvirtus metus neranda bendros kalbos su privačiais dabartinės Vilniaus autobusų stoties savininkais. Ko gero, tai gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių ieškoti stočiai naujos vietos. O tai susikirto su Pelesos ir kitų Naujininkų rajono gatvių gyventojų interesais.

Braižys iš naujo

Savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" architektas Nerijus Siciūnas, kritikuojamo detaliojo plano kūrėjas, teisinosi, esą šis planas yra tik pirminis variantas, pradėtas rengti neturint aiškių duomenų, kaip plėtosis geležinkelio infrastruktūra, nutiesus "Rail Baltica" vėžę iki Vilniaus.

"Koks bus užstatymas ties Pelesos gatve, tikrai negaliu atsakyti, bet pirmasis įsivaizdavimas pagal detalųjį planą šiandien negalioja, planą teks braižyti iš naujo, – ramino bendruomenę architektas. – Ir "Vilniaus planas", ir savivaldybės Miesto plėtros departamentas nusiteikę išsamiau pastudijuoti ne tik Pelesos gatvę, ar ji turėtų būti tranzitinė, ar skirta dviratininkams ir pėstiesiems. Taip pat kompleksiškai nagrinėsime ir visą šiaurinę Naujininkų teritoriją, užstatytą daugiabučiais. Galiu užtikrinti, kad savivaldybė dalyvaus dialoge su bendruomenėmis. Ne tik Naujininkų, bet ir Naujamiesčio bei Senamiesčio."

Valstybinės AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovė Julija Abromavičienė mano, kad bendruomenės nerimas ir kritika – per ankstyvi. Mat detalesnei projekto vizijai suformuoti bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, o viešasis konkursas joms organizuoti ką tik pasibaigė, bet dar nepasirašyta sutartis.

"Artimiausiu metu, kai bus pasirašyta sutartis su Architektų sąjunga, kuri formuos kūrybinių dirbtuvių užduotis architektams ir urbanistams, prašysime prisijungti ir bendruomenę, kad ji pateiktų savo matymą, kas šioje teritorijoje svarbu, – žadėjo J.Abromavičienė. – Lauktume iš vilniečių arba memorandumo, arba bendruomenės paskirtų atstovų. Galbūt pavyktų netgi suformuoti pavyzdinę praktiką, kaip išdiskutuojami tokie dideli projektai."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ruta

Ruta portretas
Kiek. tenka. keliauti geleźinkelio stotys turi išèjimus î abi miesto puses o man atrodo mūsu žmones nežino kaip patekti i Pelesos gatvé. Tunelis galetú bùti ilgesnis. Moterys su veźimèliais imvalidai kankinasi.

Iš Naujininkų

Iš Naujininkų portretas
Na jau tranzito Pelesos gatvėje keturiomis juostomis tikrai nepageidaujam, ir jau tikrai čia vieta netinkama naujai stočiai- čia nėra tam vietos!!!

Naujininkų gyventoja

Naujininkų gyventoja portretas
Gal vis dėl to geležinkelių ir Vilniaus plano atstovai ištesės savo pažadus ir įtrauks Naujininkų gyventojus į projektų svarstymus. Ar pažadai, taip ir liks pažadais?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių