Apkartusi Vilniaus rajono naujakurių laimė

Baltiešos gatvės Vilniaus rajone naujakuriai neturi vandens ir negauna vandentiekio bei nuotekų tinklus ten tiesiančios privačios bendrovės sutikimo prie jų prisijungti. Vilniaus rajono savivaldybei šios gyventojų bėdos nė motais, rašo savaitraštis "Vilniaus diena".

Negauna sutikimo

Prieš daugiau kaip trejus metus sklypą Baltiešos gatvėje, šalia Pilaitės rajono, nusipirkęs ir jame namą besistatantis Simas Petrauskas ne vienus metus mina įvairių institucijų slenksčius, kad galėtų prisijungti prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Baltiešos gatvėje ir apskritai Griovių bei Dvarykščių kaimuose, Vilniaus rajone, pagal patvirtintus detaliuosius planus ir parengtą techninį projektą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybas vykdo tik privati bendrovė "DanJana".

"Dar praėjusių metų vasarą dėl to sutikimo kreipiausi į "DanJaną", bet iki šiandien iš jos nei raštiško sutikimo ar motyvuoto nesutikimo nesu gavęs", – aiškino S.Petrauskas.

Savivaldybė kratosi pareigų?

Apie tris mėnesius nesulaukęs jokios reakcijos, Baltiešos gatvės naujakurys praėjusių metų spalio gale kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kad ši jai suteikta įstatymo galia paveiktų privačią bendrovę parašyti sutikimą ar nesutikimą. Tada VVTAT kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kad ši padėtų išspręsti susidariusią problemą ir informuotų gyventoją, kaip jam pasirūpinti geriamuoju vandeniu bei nuotekų šalinimu.

"Tačiau nei aš, nei VVTAT nesame gavę iš rajono savivaldybės administracijos jokio atsakymo, – teigė S.Petrauskas ir pridūrė: – Kodėl šiuo atveju rajono savivaldybė nusišalina nuo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo problemos sprendimo?"

Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą ir turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai. O Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu, kurį rengia savivaldybė. Tas pats įstatymas nustato, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo (šiuo atveju "Vilniaus vandenų") ir užsakovo (tinklų statytojos "DanJanos") sutarčiai.

"Rajono savivaldybė "DanJanai" išdavė statybos leidimus nesilaikydama įstatymų ir suteikė teisę privačiai bendrovei imti mistinius mokesčius iš gyventojų už prisijungimą prie tinklų. Ir įdomiausia, kad tuos tinklus leido statyti valstybinėje žemėje. Nepasirašė įstatyme nurodytos trišalės sutarties tarp "Vilniaus vandenų", savivaldybės ir tinklų statytojos "DanJanos". Toje sutartyje ir turėjo būti išspręstas klausimas, kas finansuos tuos tinklus, kaip gyventojai prie jų prisijungs, kada jie bus nutiesti, kada juos perims savivaldybė ar "Vilniaus vandenys", – dėstė S.Petrausko kaimynas Marius Leščinskas.

Įsikišo ir Seimo kontrolierius

Paaiškėjo, kad problemų prisijungti prie tinklų ir turėti vandenį greičiausiai nebūtų, jei sklypų savininkai tinklų statytojai "DanJanai" sumokėtų tą M.Leščinsko minėtą "mistinį" mokestį – 70 tūkst. litų.

M.Leščinsko teigimu, pirkdamas sklypą jis buvo informuotas, kad tinklai tiesiami, esą ir pati "DanJana" tvirtino, jog jokių bėdų prisijungti nebus, tik reikės sumokėti tam tikrą mokestį. Tas tam tikras mokestis, pašnekovo teigimu, buvo apie 60 tūkst. litų. Tačiau M.Leščinskas statybos leidimo nėra gavęs, nes teikiamos "DanJanos" sutarties nepasirašė.

"S.Petrauskas patarė nepasirašyti jokių sutarčių, nes jam VVTAT buvo pasakiusi, kad sutartis, kurią "DanJana" siūlo visiems pasirašyti, pažeidžia sutarčių taikymo kriterijus. Ir apskritai vandens tiekimas yra viešasis interesas. Pagal teisės aktus savivaldybės pareiga yra užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų apsirūpinti vandeniu, t. y. darytis gręžinį arba prisijungti prie centralizuotų tinklų, ir infrastruktūra turi priklausyti savivaldybei, o ne kokiai nors privačiai bendrovei", – sakė M.Leščinskas.

Pati Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino, kad šiandien apgyventose Griovių kaimo teritorijose nėra centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojai naudojasi vietos vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įrenginiais.

"Kadangi centralizuoti tinklai dar nenutiesti, turėčiau turėti teisę apsirūpinti vandeniu savarankiškai, nes kitaip neįmanoma gyventi. Mudu su Simu prašėme Vilniaus rajono savivaldybės leisti pasistatyti laikinus įrenginius. Tačiau jų atsakymas buvo kategoriškas "Ne". Esą gyventojai turi jungtis prie centralizuotų tinklų. Aiškinome, jog jie dar nebaigti, o savivaldybė tvirtino, kad "DanJana" juos informavo, jog darbai jau greit turėtų būti baigti. Ir tai tęsiasi jau trejus metus", – pasipiktinimo neslėpė M.Leščinskas.

Beje, Seimo kontrolieriaus nustatyta, kad savivaldybė nesiėmė padėti S.Petrauskui spręsti apsirūpinimo vandeniu ir nuotekų tvarkymo problemos. Seimo kontrolierius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai rekomendavo imtis veiksmų, kad gyventojui būtų pateiktas teisės aktų nuostatomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas raštiškas atsakymas, ką jam daryti, kad galėtų apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir tvarkyti nuotekas. Iki lapkričio 29 d. Seimo kontrolierius turės būti informuotas, kaip sekasi vykdyti rekomendaciją.

Nepripažins, kol neapgyvens

Dar praėjusių metų rudenį S.Petrauskas ir M.Leščinskas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašė Baltiešos gatvėje esančių žemės sklypų užimamą teritoriją, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, pripažinti viešojo vandens tiekimo teritorija. Ši jiems atsakė, kad "Dvarykščių ir Griovių kaimų teritorijos, kuriose vykdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos, nėra apgyventos, o statomos inžinerinės infrastruktūros objektai nepatenka į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu nustatytas viešojo vandens tiekimo teritorijas". Esą tokios jos taps tik kai bus tankiai apgyventos.

"Jei negaliu daryti gręžinio dėl aplinkosauginių reikalavimų, savivaldybė tą teritoriją turi nustatyti kaip viešojo vandens tiekimo. O ji selektyviai išsirenka pirmą punktą ir sako: kadangi nėra 50 gyventojų (Baltiešos gatvėje yra tik vienas baigtas gyvenamasis namas – red. past.), šios teritorijos nepriskirsime viešojo vandens tiekimo teritorijai. Manyčiau, kad čia ne įstatymo spragos, o spragos vykdant savivaldybių priežiūrą. Gal įstatymas ar įstatyminiai aktai ir nėra labai konkretūs, bet ten gana aiškiai nustatyta savivaldybės pareiga rūpintis vandens tiekimu kiekvienam gyventojui. O dabar išeina, kad gyventojai siunčiami susimokėti privačiai bendrovei", – piktinosi M.Leščinskas.

Prašoma suma – nepagrįsta

Su klausimu, ar pagrįsta 70 tūkst. litų suma, kurios prašo tinklų statytoja "DanJana", M.Leščinskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Ši nustatė, kad tokios pinigų sumos reikalavimas yra nepagrįstas.

"Reikalavimas fiziniam asmeniui sumokėti 70 tūkst. litų prisijungimo įmoką ar už techninių sąlygų išdavimą yra nepagrįstas ir prieštarauja nurodytų įstatymų bei kainodaros principus reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms", – rašoma Aplinkos ministerijos rašte Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybai (VAVAT).

M.Leščinsko VAVAT pateiktoje medžiagoje matyti, kad jis su privačiu fiziniu asmeniu sudarė preliminarią sutartį dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir joje įsipareigojo pagrindinės sutarties pasirašymo dieną pasirašyti atskirą paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su "DanJana" dėl inžinerinių tinklų atvedimo iki būsimo pirkėjo sklypo. Ten nurodyta, kad inžinerinių tinklų atvedimo vertė negali būti didesnė kaip 70 tūkst. litų.

Išanalizavusi visą turimą medžiagą ir remdamasi įstatymais VAVAT patvirtino, kad inžinerinių tinklų atvedimas iki pareiškėjo sklypo ir mokestis už tokių darbų atlikimą nėra prisijungimo įmoka ar techninių sąlygų išdavimas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą įmokos dydį nustato savivaldybės institucija ir ji mokama tik viešajam vandens tiekėjui. Taigi jokie išankstiniai susitarimai dėl įmokos dydžio su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie nėra vandens tiekėjai, negalimi.

Su sąlygomis buvo supažindinti

Privačios tinklus Griovių kaime statančios bendrovės "DanJana" direktorius Leslavas Paškevičius "Vilniaus dienai" aiškino, kad S.Petrauskas ir M.Leščinskas meluoja ir visais būdais vengia mokesčio, apie kurį, direktoriaus teigimu, žinojo nuo pat pradžių.

"Prieš pirkdami sklypus jie pasirašė preliminarias sutartis, kuriose juodu ant balto išdėstyta, kiek kiekvienas jų ir už ką turės mokėti. Jie pirkdami sklypą žinojo, kiek tas prisijungimas, tinklų atvedimas kainuos. O dabar visais būdais nori išvengti to mokėjimo. Nežinau, žmonės meluoja, po teismus vaikšto, nesąmones rašinėja", – sakė L.Paškevičius.

Kalbėdamas apie priešistorę jis sakė, kad bendrovę "DanJana" atvesti komunikacijas pasamdė dar ankstesni sklypų savininkai.

"Buvo patvirtinti detalieji planai. Nutarta, kad sklypų savininkams reikia atvesti komunikacijas iš miesto. Tie buvę savininkai pagal sutartį pasamdė mus, kad investuotume dideles lėšas ir atvestume komunikacijas. Jas atvedėme. Paskui atsirado tokie savininkai kaip Simas ar Marius, pasirašė sutartis, kuriomis įsipareigojo sumokėti, o dabar mokėti nenori. S.Petrauskui sutikimą daviau, patikėjau žmogum, taigi jis yra gavęs statybos leidimą. Ir iki šiol mūsų įmonei nėra sumokėjęs nė cento už atvestą elektrą", – kad esą gyventojai pasižadėjo, sutiko su sąlygomis, o dabar ieško kaltų ir nenori mokėti, teigė "DanJanos" direktorius.

Paklausus apie sumą, kuri Aplinkos ministerijos pripažinta kaip nepagrįsta, L.Paškevičius sakė: "Suma nepagrįsta – aš suprantu. Bet jūs pagalvokit, atvedi 3 km tinklų ir jie sako, kad surenkama suma turėtų būti 1200 litų. Gal "Vilniaus vandenys" ar rajono savivaldybė gali tiek prašyt, o ką aš darysiu su tais 1200 litų? Mūsų buvo milijoninės investicijos. O jei pačiam gyventojui tektų atsivesti tinklus, tai jam ne 1200, o 2 mln. litų kainuotų. Tai jūs pagalvokit, mes dar gerą darbą visiems padarėme."

Gyventojus kaltina melu

Ne tik po įvairias institucijas, bet ir teismus lakstantys gyventojai čia įtaria aferą ir siekį neblogai uždirbti. S.Petrausko sklypas, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė "DanJanos" vadovo mamai. Jei dabartiniai savininkai atsisako mokėti už prisijungimą prie tinklų, tai teks padaryti ankstesniems savininkams, nes su jais "DanJana" buvo pasirašiusi sutartis.

"Toje teritorijoje suformuotų sklypų pagal tinklus yra kelios dešimtys. Tai galite apskaičiuoti, koks geras biznio modelis čia išeina iš kiekvieno susirinkus po 70 tūkst. Ir trišalės sutarties, akivaizdu, nėra intereso pasirašyti, nes visiems atsirastų pareigos. O dabar "DanJana" renkasi pinigus, savivaldybei neskauda galvos, – dėstė M.Leščinskas ir pridūrė: – Visi žino, kad kažkas šioje situacijoje nesilaiko įstatymų, bet jokių sankcijų jau trejus metus nesiimama."

Pasak "DanJanos" direktoriaus, užbaigus ir atidavus vertinti tinklus jie nemokamai bus perduoti rajono savivaldybei. "Šie gyventojai nori, kad savivaldybė atvestų jiems tas komunikacijas, iš mūsų išpirktų ir jiems padovanotų. Ji tinklų iš mūsų neišpirks, nes neturi tam lėšų. Būtų viskas paprasta, jei ji galėtų sumokėti. Tada nereikėtų su tokiais žmonėmis turėti nieko bendra", – dėstė L.Paškevičius.

Savivaldybė yra informavusi Vyriausybės atstovą, kad rajono savivaldybės administracija nėra sudariusi sutarčių su inžinerinių tinklų statytojais ir neketina išpirkti šių inžinerinių tinklų, nes toje teritorijoje ne ji, o "Vilniaus vandenys" yra vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.

Kur siūlo galas, kas nevykdo savo pareigų ir kas galiausiai kaltas, reikia tikėtis, kad vieną dieną išaiškins teismai.