Aistros dėl Brunono ir Zebedeno: A.Bumblauskas išjuokė V.Martikonį

Po ilgų diskusijų Vilniaus miesto taryba galiausiai nusprendė suteikti vienai senamiesčio gatvelių Bonifaco Brunono vardą - asmens, kurio žudynes šiemet minime kaip Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų.

Šventojo vardu nuo šiol vadinsis mažytė gatvelė greta M.K.Čiurlionio menų gimnazijos, esanti šalia T.Kosčiuškos ir M.Dobužinskio gatvių.

Pirmasis šią idėją Savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijai pasiūlė Seimo narys Emanuelis Zingeris. Jo nuomone, Lietuvos vardo tūkstantmetis - pati tinkamiausia proga pagerbti Vilniaus arkyvskupijos globėją, kankinį ir Katalikų Bažnyčios šventąjį.

Tačiau komisijos pirmininkas Vidmantas Martikonis tąkart raudo iš pykčio. Esą negalima vadinti gatvės vienuolio vardu, kuris prieš tūkstantį metų savavališkai, nepaisęs draudimų, įžengė į pagonims lietuviams šventą girią ir už tai buvo užmuštas. Norėdamas įgelti Seimo nariui V.Martikonis pasiūlė vieną sostinės gatvių pavadinti Brunoną nugalabijusio Zebedeno vardu.

Vakar į tarybą pakviestas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas išjuokė V.Martikonio idėją. Jis pabrėžė, kad visi Europos miestai pagerbia šventuosius misionierius, kurie stengėsi Europoje skleisti krikščionybės idėjas ir niekina tų misionierių žudikus. O juo labiau, kad B.Brunono žudiko vardo niekas iš tiesų nė nežino.

„Brunonas yra pirmasis Lietuvos krikštytojas. Krikštytojai Europoje yra gerbiami. Jei norime pavadinti gatvę jo žudiko vardu - apsijuoksime, o jeigu dar Zebedeno - tai visiškai apsijuoksime“, - nukirto prof. A.Bumblauskas.

Portalas primena, kad dėl B.Brunono vizito į Lietuvos žemes pirmą kartą pasaulio rašytiniuose šaltiniuose, tiksliau - Kvedlinburgo analuose, ir buvo paminėtas Lietuvos vardas. „1009 metais šventasis Brunonas, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituke) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“, - taip skambėjo tąkart Kvedlinburgo analuose įrašyta žinutė.