- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienio vakarą Vilniaus kongresų rūmuose įvyks ilgai lauktas violončelės virtuozo Davido Geringo koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
Jame žymusis muzikas prisistatys dviem skirtingais amplua, sakoma pranešime.
Lietuvoje gimęs violončelės virtuozas D. Geringas priklauso šiuolaikiniam pasaulio klasikinės muzikos elitui. Neįtikėtinai platus artisto repertuaras, apimantis laikotarpį nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos, išryškina nepaprastą muziko smalsumą, ypač aukšto lygio techninę meistrystę ir vidinį lankstumą. Jo intelektualinis tikslumas, stilistinis įvairiapusiškumas, intuityvus melodijos ir tonų pajautimas atnešė šiam muzikui ypatingą pagarbą ir pripažinimą visame pasaulyje. 1970 m. laimėjęs aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, tuomet 24-erių violončelininkas, mylimiausias legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, atvėrė garsiausių pasaulio koncertų salių duris. Nuo 2000 m. D. Geringas vis dažniau koncertuoja ir kaip dirigentas.
Šį vakarą D. Geringas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru scenoje atliks net tris kūrinius dviem skirtingais amplua. Franzo Schuberto (1797–1828) sonatą a-moll kaip solistas grieš violončele, o vėliau stos prie dirigento pulto – D. Geringo diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–1791) simfoniją Nr. 25 g-moll ir Ludwigo van Beethoveno simfoniją Nr. 6 F-dur.
F. Schuberto sonata apergionui ir fortepijonui – vienintelis žymus kūrinys, parašytas šiam jau išnykusiam instrumentui. Apergionas buvo XIX a. styginis instrumentas, turėjęs gitaros ir violončelės savybių, – juo virtuoziškai grojo geras F. Schuberto draugas Vincenzas Schusteris, kuriam ir dedikuota sonata. Instrumentui neprigijus, sonata išliko viena iš mėgstamiausių stygininkų atliekamų kūrinių. Sonata, kurią F. Schubertas rašė jau sirgdamas, labai intymi, jos švelniame charakteryje giliai paliečia juntamas trapumas.
Na, o vos 17-os sulaukusio W. A. Mozarto parašyta 25-oji simfonija vadinama pirmąja „tragiška“ kompozitoriaus simfonija, iškeliančia kompozitorių iš vunderkindo į menininko statusą. Simfonija sukurta vadinamuoju „audros ir veržimosi“ stiliumi (vok. Sturm und Drang) – muzikoje ekspresyviai reiškiamos dramatiškos emocijos, naudojami staigūs tempo, dinamikos pasikeitimai, muzikiniai efektai, išreiškiantys gilų susijaudinimą.
Antrojoje koncerto dalyje skambės L. van Beethoveno „Pastoralinė“ simfonija, pirmąkart publikai pristatyta 1808 m. Vienoje. L. van Beethovenas mylėjo gamtą, tad dažnai išvykdavo iš Vienos, kad galėtų praleisti daugybę laiko vaikščiodamas ir ramiai atsidėtų darbui gamtos apsuptyje. Kompozitoriaus šeštoji simfonija – vienas iš nedaugelio programinių L. van Beethoveno darbų, vaizduojantis kaimo kasdienybę ir gamtos scenas. Visgi kompozitorius rašė, kad ši jo muzika yra „daugiau jausmo išraiška, o ne tapyba“, ką rodo ir simfonijos dalių pavadinimai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
Vilniuje prasidės eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“
Vilniuje trečiadienį prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...