Vilniaus knygų mugė: mokykimės knygas ne tik skaityti, bet ir pasiimti iš jų žinias

  • Teksto dydis:

Vilniaus knygų mugės programa kasmet gausi įvairiausių renginių – ne tik susitikimų su pamėgtų grožinių knygų autoriais, bet ir mokslinių monografijų, leidinių, skirtų šalies mokslui, istorijai, kultūrai ir menui pristatymų. Šviečiamoji mugės funkcija – ne ką mažiau svarbi nei skaitytojų ir autorių bendrystė.

Jau dešimtą kartą Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 23–26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO pasitiks šalies bibliotekininkų kuriama Bibliotekų erdvė. Tai – dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė, kurioje mugės svečiai kviečiami įsitraukti į kūrybinius užsiėmimus, edukacinius žaidimus ir kitas žaismingas veiklas. Čia lauks kūrybinės grafikos, ekslibrisų, dienoraščių, atvirukų gamybos dirbtuvės, galimybė peržiūrėti ir panaudoti suskaitmenintą kultūros paveldą. 

Bibliotekų erdvėje dalyvaus beveik 20 bibliotekų iš visos Lietuvos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centrinis valstybės archyvai.

Mugės stenduose bus galima rasti aukštojo mokslo įstaigas, muziejus iš visos Lietuvos, Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kultūros, dailės leidinių, enciklopedijų, religinės literatūros leidėjus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Lietuvos miestų turizmo informacijos centrus, paramos fondus, religinių konfesijų atstovus, Lietuvos šaulių sąjungą ir netgi – garvežio maketą.

„Šiais metais mugėje daug dėmesio skiriama šalies istorijos pamokoms, mokslui, biografinėms knygoms, – sakė viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Diskutuosime apie jaunimo skaitymo įpročius, žinoma, daug dėmesio bus skirta Vilniui – ir ne tik Diskusijų klube, šis akcentas išryškės ir daugelyje mugės pokalbių bei susitikimų.“

Žodžiai ir knygos – Vilniaus jubiliejui

Vilniaus 700 metų jubiliejus – viena iš itin svarbių temų Vilniaus knygų mugėje. Miesto sukaktis skatina mąstyti apie mūsų sostinės istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Šimtmečiais kurtas daugiakultūris, tolerantiškas miestas bei šiandien neatsiejamas nuo laisvės ir taikos troškimo, nuo saviraiškos, nuo susibūrimų ir diskusijų apie jo ateitį.

Diskusijų ir pokalbių apie Vilniaus praeitį, dabartį ir ateitį šių metų Vilniaus knygų mugėje bus daug. Vieną tokių – „Vilniuje geriau nei Versalyje?“ rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius, Valdovų rūmų archeologė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė, archeologai Egidijus Ožalas, Irena Kaminskaitė.

Apie Vilnių ir vilniečius diskusijoje „Civis Vilnensis Sum“ kalbėsis architektūros istorikė, profesorė Marija Drėmaitė, menotyrininkė, kultūros istorikė Rasa Antanavičiūtė, dailės istorikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Organizatorių nuotr.

Alternatyvią mūsų sostinės istoriją diskusijų klube pristatys istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, archeologas profesorius Aleksiejus Luchtanas, istorikas Eugenijus Saviščevas. Juos draugėn suburs ir diskusiją moderuos istorikas, knygų autorius Aurimas Švedas.

Knygų mugėje bus pristatyta ir keletas naujų knygų apie Vilnių – leidyklos „Slinkyts išleista, Linos Lauros Švedaitės sudaryta „Vilniaus sekretai. Sostinės gyvenamieji rajonai: įsisavinti ir įsisąmoninti“, Vilniaus universiteto leidyklos išleista Rimvydo Laužiko, Antano Astrausko, Aliaksandro Bely ir Tomo Rimydžio knyga „Senojo Vilniaus skoniai“, R. Paknio leidyklos naujiena „Vilniaus menas“ (autoriai Mikalojus Vorobjovas, Janas Bulhakas, Giedrė Jankevičiūtė, Tomas Venclova ir kt.). Šios knygos pristatyme, kurį moderuos Donatas Puslys, bus galima paklausyti ir vieno iš knygos autorių – Tomo Venclovos.

Net jei negali skaityti, išties – gali

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė tiki, kad skaityti gali visi. Tik kiekvienam skaitytojui reikia atrasti tinkamą būdą ir formą. „Kad ir kaip neįprastai skambėtų – Lietuvos audiosensorinės bibliotekos skaitytojas yra tas, kuris negali skaityti. Mūsų biblioteka negalintiems skaityti dėl fizinės sveikatos, regos, raidos ar mokymosi sutrikimų pritaiko leidinius, kuria edukacijas, kartu su partneriais inicijuoja projektus, padedančius pasiekti informaciją“, – pasakojo LAB direktorė I. Davidonienė.

Vilniaus knygų mugėje didžiausia bibliotekos, kurią daugelis geriau žino senuoju – Lietuvos aklųjų bibliotekos – pavadinimu, naujiena – garsinių knygų bibliotekos ELVIS autobusas, po mugės išvyksiantis į Lietuvos miestelius, kuriuose pristatys garsines, kartu su mokymosi ypatumų centru „Labirintas“ parengtas bežodes knygas ir edukaciją „Kas slepiasi knygų lentynose“. Ji siunčia žinią, kad kartu žaisti gali visi vaikai – ir galintys skaityti įprastas knygas, ir beklausantys garsinių. Spalvotas autobusas lauks trečioje salėje, pačiame koridoriaus gale.

Penktoje salėje lankytojų lauks virtualios bibliotekos ELVIS stendas ir visa aktuali informacija apie disleksiją ir skaitymo sutrikimus. Mugės lankytojai čia galės pavartyti bibliotekos išleistus leidinius, kurie padės suprasti, kaip knygos puslapius mato įvairias negalias ar sutrikimus turintys žmonės, taip pat sužinoti apie garsines knygas ir jų naudą skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, išgirsti apie leidinių formatus ir bibliotekos fondus, kuriuose yra 16 tūkst. leidinių.

Edukacijų erdvėje, visas mugės dienas, nuo 11 iki 13 val., skaitymo sunkumų patiriantys vaikai kviečiami žaisti žaidimą „Kas slepiasi knygų lentynose“. Vaizdu ir garsu pateikiama informacija leis vaikams atsiskleisti, įsitraukti, tapti aktyviais, išmokti dirbti komandoje ir patirti pasididžiavimo savo žiniomis jausmą. O gal net paskatins perskaityti knygą! Edukacijos sumanytoja, LAB Kauno padalinio vyriausioji bibliotekininkė Skaidra Grabauskienė teigė: „Nuostabu tai, kad pavyko sukurti edukaciją, kuri ne tik skatina vaikus skaityti, bet ir prakalbina. Žaidimo metu net ir patys nedrąsiausi vaikai ima ir kauliuką ridenti, ir į klausimus atsakinėti“.

Skaitytojų pasirinkimus lemia pasaulio aktualijos

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – integrali Nacionalinės bibliotekos dalis, tad Vilniaus knygų mugėje veiks jungtinis Nacionalinės bibliotekos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas. Kaip ir kasmet Nacionalinė biblioteka pristatys naujus leidinius ir šiemet pakvies dalyvauti daugiau kaip 30 renginių ir iniciatyvų.

„Pasaulinės aktualijos lemia ir skaitytojų pasirinkimus. Matome, kad išaugo susidomėjimas Ukrainos istorija, taip pat daugiau domimasi karo istorija ir karyba. Apskritai galima teigti, kad istorinės knygos jau daugybę metų išlieka itin populiarios. Kita knygų kategorija – psichologijos bei savigalbos literatūra“, – knygų tendencijas apžvelgia Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad tapo įprasta enciklopedinio pobūdžio žinių, žinynų ir žodynų informacijos dažniausiai ieškoti internete. „Viena vertus, internetas atveria labai plačias galimybes, antra vertus, kelia ir tam tikrų iššūkių. Pavyzdžiui, bibliotekos yra aktyviai įsitraukusios į medijų ir informacijos raštingumo veiklas, kuriomis siekiama interneto vartotojams suteikti reikiamų įgūdžių informacijos paieškai ir kritiškai atrankai“, – teigė Nacionalinės bibliotekos vadovas.

Jungtinis Nacionalinės bibliotekos ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas mugėje pristatys antrąjį Marijos Gimbutienės „Senosios Europos“ leidimą, pakartotinai išleista ir Alfonso Eidinto beletrizuota istorija apie Klaipėdos kraštą ir Lietuvą  „Pūga prie Mėmelio“. Skaitytojai čia ras M. K. Čiurlionio „Fotografiją“, karaimų enciklopediją „Karaj ėdim, karaj barmyn / Karaimas buvau, karaimas būsiu“, „Jokūbo Geištoro atsiminimai. 1857–1865“, „Lietuvos užsienio politikos dokumentų“ I tomą, kuriame apžvelgiami 1917–1920 metai,  Simon Jenkins „Trumpą Anglijos istoriją“ ir kitas naujienas.

Organizatorių nuotr.

Gedimino laiškai, „Auszros“ jubiliejus ir vertimų iššūkiai

„Jei norėsite mugėje ko gaivaus ir tikro, aplankykite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto stendą trečioje salėje ir renginius, kurių mugei parengėme per tuziną. Tai ne tik pristatymai. Tai – ir poezijos skaitymai, ir diskusijos, ir net Gedimino laiškų skaitymo lotynų kalba mokymai“, – žada instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis.

Iškart po mugės atidarymo institutas kviečia į bene įdomiausio paskutiniųjų metų projekto pristatymą. „Šiemet sukanka 140 metų nuo „Auszros“ pirmojo numerio pasirodymo. Jo Ekselencijos Prezidento Gitano Nausėdos ir mūsų kultūros geradario – Prano Kiznio – iniciatyva galėsime pasidžiaugti „Auszros“ komplekto reprintiniu leidiniu ir palydimąja knyga – straipsnių ir adaptuotų tekstų antologija. Kartu pristatysime svetainėje www.šaltiniai.info veikiantį el. variantą, kur be „Auszros“ numerių galima bus atrasti ir mažiau žinomus trijų metų „Auszros“ kalendorius. Komplektas šį pavasarį nemokamai bus padovanotas Lietuvos mokykloms, universitetams ir bibliotekoms, lietuvių kultūros lituanistiniams centrams užsienyje. Mugėje skelbsime prenumeratą ir bus galima užsisakyti labai riboto tiražo „Auszros“ komplektus“, – didžiausią savo stendo naujieną skelbė G. Vaškelis.

Penktadienį – didelio atgarsio sulaukusios atsiminimų knygos „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ pristatymas. Apie Ireną kalbės publicistas Donatas Puslys, literatūrologė dr. Reda Pabarčienė, eseistas, kultūrininkas Vytautas Toleikis, ekonomistė Diana Vilytė ir kiti jos kolegos ir draugai.

Svarbus renginys skirtas ir lietuvių dainų mėgėjams. Nepralenkiamos folkloristės profesionalės Živilė Ramoškaitė, Elena Bradūnaitė, Jurga Ūsaitytė ir  Austė Nakienė pristatys Teodoro Brazio surinktų Tautinių dainų tritomį ir knygą su Lietuvių dainomis, surinktomis JAV. Per pristatymą jos parodys, kaip dainas reikia teisingai atlikti.

Šeštadienį mugės dieną institutas baigs didžiausioje konferencijų salėje 5.1, kai nurims šurmulys. Čia bus skaitomi Gedimino laiškai. Lotyniškai juos skaityti mokys Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, dr. Sigitas Narbutas ir filologė dr. Asta Vaškelienė.

Po skaitymų laiškus aptars dr. S. Narbutas, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys ir istorikas dr. Darius Baronas.

Skaitytojų laukia bent kelių mokslinių aktualių monografijų pristatymai: literatūrologės, dr. Žydronės Kolevinskienės „Savi balsai: moterų kūryba išeivijoje“, lietuvių literatūros istorikės dr. Aušros Jurgutienės „Dekonstrukcinių skaitymų užrašai“, lietuvių literatūros tyrinėtojos dr. Dalios Dilytės „Donelaičio kūrybos ir jos sklaidos atodangos“ ir literatūrologės Viktorijos Šeinos sudarytos „Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės“.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mugėje organizuoja neformalią diskusiją „Lietuvių literatūra anglų kalbos vertimuose: iššūkiai ir perspektyvos“, kurioje dalyvaus vertėjai iš įvairių šalių: Marius Burokas, Karla Gruodis, Rimas Užgiris, Birutė Šležas, diskusiją moderuos Žydronė Kolevinskienė.

Perspėjimai apie propagandą, karaliaus medikas ir M. K. Čiurlionis

Vilniaus universiteto leidykla akademinės leidybos tradicijas skaičiuoja nuo 1575 metų. „Vilniaus universiteto leidykla yra akademinių leidyklų lyderė ne tik Lietuvoje, kur pagal išleidžiamų knygų pavadinimų kiekį patenka į didžiausių visų Lietuvos leidyklų dešimtuką, įskaitant ir komercines, bet ir Baltijos šalyse. Nuolat leidžiame mokslines, informacines, reprezentacines, mokslo populiarinimo knygas, studijų literatūrą, mokslo periodikos žurnalus, daktaro disertacijas, – sakė VU leidyklos pardavimų vadovė Asta Urbanavičiūtė-Globienė. – Savo leidinius pristatome ne tik Vilniaus knygų mugėje, bet ir didžiausiose pasaulyje Frankfurto ir Londono knygų mugėse“.

Šiais metais Vilniaus universiteto leidykla mugės renginiuose pristatys septynias knygas: žurnalisto, informacinių karų specialisto, filosofijos mokslų daktaro Manto Martišiaus knygą „Atsargiai – propaganda“, literatūrologės, kultūrologės Dainoros Pociūtės „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“, informacijos ir komunikacijos profesoriaus Arvydo Pacevičiaus „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“, Alvydo Jokubaičio, Simo Čelutkos, Aistės Noreikaitės „Politika ir moralė: ontologinė perspektyva“, Raimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko „Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.“

Leidyklos stende bus galima pabendrauti ir su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis kalbininke, prof. Meilute Ramoniene, humanitarinių mokslų daktarėmis Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, prof. Loreta Vilkiene.

Mintys apie laisvę, politinę komunikaciją ir smurtą prieš moteris 

Mugės diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalysis didžiulis būrys Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės narių, akademikų, profesorių. Universiteto bendruomenė mugės lankytojams pristatys ir įdomiausias savo knygų naujienas.

Organizatorių nuotr.

Filosofijos profesorius, kultūros teoretikas, antropologas Gintautas Mažeikis mugės ketvirtadienį kviečia į diskusiją „Už jūsų ir mūsų laisvę“, kurioje bus vadovaujamasi Ukrainos liaudies deputato, Liaudies Rucho valdybos nario, vieno iš Lietuvos palaikymo komiteto Ukrainoje vadovų Mykolos Porovskio to paties pavadinimo knygos tekstais bei šios dienos aktualiais Ukrainos įvykiais.

Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis tą pačią dieną kvies kalbėti apie tai, kaip svarbu saugoti ir ginti laisvę, demokratiją, nepriklausomybę bei pagarbius valstybių tarpusavio santykius. Diskusijoje „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento“ profesorius remsis ir savo, Europos Parlamento nario, dienoraščiu, kurio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai, remiant Ukrainą.

Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis besidomintiems politika ir komunikacija penktadienį, Rašytojų kampe, pristatys savo sudarytą rinkinį „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“. Kartu su straipsnių autoriais – filosofijos profesoriumi G. Mažeikiu, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore, tyrėja ir žiniasklaidos kritike Aukse Balčytiene ir VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore Kristina Juraite aptars politinę komunikaciją, kuri tampa vienu svarbiausiu politinės pozicijos viešinimo būdų ir atskleis platų, sudėtingą komunikacijos problemų politikoje spektrą.

Smurto prieš moteris tema neabejotinai sulauks daug dėmesio. Žurnalistas Rimas Bružas su istorike dr. Mingaile Jurkute, dr. Sauliumi Kaubriu ir dr. Dovile Sagatiene kviečia į Sigitos Černevičiūtės ir Monikos Kareniauskaitės monografijos „Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ aptarimą. Autorės pristatys tyrimą, kuriame buvo analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX amžiaus Lietuvoje. Monografijos pristatymas ir aptarimas vyks penktadienį, pirmos salės 1.3 konferencijų salėje.

Rezistencijos atlasas, KGB agentai ir rinkinys Romo Kalantos jubiliejui

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė teigia, kad tautos istorinei atminčiai didžiulę, tiesiog neįkainojamą paslaugą teikia LGGRTC Leidybos skyrius, bene vienintelis Lietuvoje kryptingai ir nuosekliai leidžiantis bei platinantis mokslinę, publicistinę ir grožinę literatūrą, kurioje nagrinėjamas Lietuvos gyventojų genocidas ir pasipriešinimas okupaciniams režimams.

Praėjusių metų pabaigoje pažymėjęs savo veiklos 30-metį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra išleidęs per 250 istorinės atminties leidinių lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Nauji centro leidiniai kasmet pristatomi ir tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Šiais metais LGGRTC supažindins su publicisto Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša-Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“. Legendinio partizano temą savo knygoje „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai / Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“ nagrinėja ir dr. Alfredas Rukšėnas.

Istorikas dr. Darius Juodis į diskusiją apie partizanus sukvies rezistencijos atlaso „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis" sudarytojus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojus: GRTD Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėją Ramoną Staveckaitę-Notari, istorikus Rūtą Trimonienę, Dalių Žygelį, Dalią Urbonienę. Knygoje pateikiama informacija apie mūšius ir kautynes, kurios vyko Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.

Minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie LR krašto apsaugos ministerijos išleido dr. Ramūno Trimako sudarytą leidinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“. Leidinyje tilpo ir gyvų liudininkų, ir šią temą profesionaliai tyrinėjančių istorikų, ir politikos atstovų tekstai.

Mugės ketvirtadienį laukia įdomus pokalbis su knygos „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ autore dr. Kristina Burinskaite. „Man asmeniškai buvo įdomu ir svarbu praskleisti šį paslapčių ir mitų apraizgytą KGB veiklos aspektą“, – teigė jaunoji mokslininkė, kurios intriguojantis leidinys galėtų būti naudingas ir istorikams profesionalams, ir teisininkams, politologams, antropologams, sociologams bei XX a. populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams. Renginį moderuos žurnalistas R. Bružas.

Organizatorių nuotr.

Šaulių sąjungos stende – legendinis „Trimitas“ ir išgyvenimo pamokos

Lietuvos šaulių sąjungos stendas Vilniaus knygų mugėje jau tapo tradicija. Dar daugiau – po mugės kasmet į Šaulių sąjungą užsirašo naujų narių. Lietuvos šalių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redaktorė Dovilė Pukertaitė pasakoja, kad šiais metais mugės lankytojai taip pat bus kviečiami susipažinti su šaulių veiklomis, šauliai dalinsis patirtimi, kvies prisijungti prie Šaulių sąjungos. 

Šiais metais Šaulių sąjunga mini sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines. „Lankytojus kviesime susipažinti su sąjungos įkūrėjo ideologija, sužinoti, kokius svarbiausius priesaikus jis paliko šauliams iki šių dienų“, – sakė D. Pukertaitė. Ji pati sąjungos stende pristatys daugiau nei 100-metį skaičiuojantį šaulių žurnalą „Trimitas“, kvies pavartyti tarpukariu leistus žurnalo numerius.

Viena iš „Trimito“ žurnalo rubrikų „Išmoktos pamokos“ atgys diskusijoje apie išgyvenimą, kurią ves išgyvenimo specialistas Gabrielius E. Klimenka. Kartu su eiguliu Raimundu Ereminu, aplinkos apsaugos inspektoriumi Laurynu Okockiu jis kalbės apie saugią elgseną miške, gamtos tausojimą ir išgyvenimą ekstremaliose situacijose, kai neegzistuoja šiuolaikinės technologijos. Renginyje bus pristatyta knygelė-brošiūra „Išmoktos pamokos“, į kurią sugulė „Trimito“ žurnalui rengti straipsniai. 

Tarp knygų – garvežys

Knygų mugėje bus galima rasti ir tikrą garvežio modelį, – šitaip susipažinti su išskirtiniu Lietuvos kultūros paveldo objektu – Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu arba Siauruku kviečia įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.

„Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir buvo įkurtas kaip istorinis-turistinis traukinys“, – pasakojo įstaigos vadovas Darius Liutikas.

Siauruko stende bus galima ne tik nusifotografuoti prie garvežio modelio, bet ir daugiau sužinoti apie šio unikalaus, į Lietuvos kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašyto objekto istoriją, inovacijas, šiandienos kelionių tvarkaraštį, šventines keliones, Siauruko traukiamą pirtelę su kubilu.

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23–26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių