Vilniaus festivalio finalas – su katalonų režisieriaus ir norvegų rašytojo „Laukimu“

„Laukimo“ gimimą inicijavo tarptautinis muzikos institucijų tinklas – net trys festivaliai (Bergeno, Tivolio „Summer Classical“ ir Vilniaus), Bilbao teatras „Arriaga“ bei Geteborgo ir Islandijos simfoniniai orkestrai. Pasaulinė „Laukimo“ premjera itin sėkmingai įvyko 2019 m. gegužės 22 d. Bergeno tarptautiniame festivalyje, diriguojant Eivindui Gullbergui Jensenui griežė Bergeno filharmonijos orkestras, dainavo Mari Eriksmoen ir Edvardo Griego choras. O jau netrukus pastatymą išvys ir Vilniaus festivalio publika. Čia, diriguojant E. G. Jensenui, grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dainuos M. Eriksmoen, Steinas Skjervoldas, choras „Vilnius“. Ekrane matysime šveicarų menininkės Sarah Derendinger kurtas vaizdo projekcijas (kai kurie vaizdai gali būti itin jautrinantys, tad pastatymą rekomenduojama stebėti žiūrovams nuo 18 m.).

„Pagrindinė „Laukimo“ tema sukasi apie mus neišvengiamai ir nuolatos lydintį žmogaus vienatvės klausimą, mažus dalykus ir istorijas, kurie yra mūsų egzistencijos pagrindas“, – sako režisierius C. Bieito. Pagrindiniu personažu simfoninei pasijai „Laukimas“ pasirinkta Henriko Ibseno „Pero Giunto“ Solveiga. Anot pasijos „Laukimas“ režisieriaus, Solveigos personažas jau senokai patraukė jo dėmesį. „Prieš kelerius metus stačiau „Perą Giuntą“ bei Toshio Hosokawos operą „Hanjo“. Abiem atvejais mane be galo žavėjo dviejų moterų portretai – Solveiga ir geiša Hanako. Jos abi buvo vienišos ir, regis, ištisą amžinybę laukė sugrįžtant savo vyrų. Apstulbęs stebėjau, kaip jos išgyvena nusivylimą, neviltį, bet išlieka mylinčios, tvirtos ir atkaklios.“

O libreto autoriui norvegų rašytojui K. O. Knausgårdui šis kūrinys yra visiškai nauja patirtis. „Niekada neteko rašyti sceninio kūrinio, be to, nemaniau, kad kada nors imsiuosi libreto. Mano kūrinio pagrindas – Solveiga, kuri niekur neiškeliauja ir lieka laukti. Solveiga pamažėle gęsta, gyvena tik dėl kitų. O vyras, kurio ji laukia, aktyviai keliauja. Tačiau būtent ji yra tas žmogus, kuris duoda, o Peras Giuntas – tas, kuris ima. Ką iš tiesų reiškia duoti? Ką reiškia laukimas? Kaip tai pakreipia mūsų gyvenimą? Šie klausimai įkvėpė mane parašyti istoriją apie trijų kartų moteris.“

Rašytojas K. O. Knausgårdas savo poetinėje apybraižoje sukūrė šiuolaikišką Solveigos viziją, kuri tapo performanso „Laukimas“ ašimi. Pagrindinė tema – vienatvės jausmas – pažįstamas ir pačiam rašytojui, kaip tai jis paliudijo viename interviu 2015 m. su „Die Zeit“ žurnalistu Ijoma Mangoldi. Kalbėdamas apie savo vaikystę ir jį supusią aplinką, K. O. Knausgårdas prisipažino: „Norėjau kitokio gyvenimo nei tas, kurį mačiau augdamas. Jaučiausi idiotas, niekas, vienas kaip pirštas.“ (Interviu paskelbtas www.bernardinai.lt, 2015 m. gruodžio 26 d.).

Simfoninė pasija „Laukimas“ sudaryta iš E. Griego muzikos fragmentų, daugiausia ištraukos iš jo 1875 m. sukurtos monumentalios muzikos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“ („Peer Gynt“), op. 23. Pasijoje taip pat yra kompozitoriaus bičiuliui dedikuotas „Laidotuvių maršas Rikardo Nordraako atminimui“ („Sørgemarsch over Rikard Nordråk“), EG 107 (1866) – kūrinys, kurį E. Griegas itin vertino, jo rankraštį pasiimdavo su savimi į visas keliones ir buvo išreiškęs valią, kad šis maršas skambėtų ir per jo paties laidotuves. Pasijoje „Laukimas“ skamba ir kelios vokalinės miniatiūros chorui a capella arba solistui ir orkestrui – tai ištraukos iš ciklų „Keturios giesmės“ („Fire salmer“), op. 74 (1906), „12 dainų“, op. 33 (1873–1880), ir „Širdies melodijos“ („Hjertets melodier“), op. 5 (1864), bei giesmė „Sveika, jūrų žvaigžde“ („Ave Maris Stella“), EG 150 (1893).

„Laukimas“ bus rodomas birželio 21 d., penktadienį, 19 val., Lietuvos rusų dramos teatre.