Quantcast

Vilniaus aukcione brangiausiai parduotas P. Kalpoko paveikslas: paklojo daugiau nei 27 tūkst. eurų

  • Teksto dydis:

Praėjusį penktadienį, spalio 8 d., sostinės galerijoje „Kunstkamera“ įvykusiame LXIX Vilniaus aukcione dalyvių geidžiamiausiais įsigyti kūriniais tapo dailininko Jono Jukonio (1911–1988) kūrinys „Vilniaus senamiesčio stogai“ (XX a. 8–9 deš.), Algio Skačkausko (1955–2009) „Vyskupas ir karvė“ (1993), skulptoriaus Juozo Kėdainio (1915–1998) darbas „Sėdintis vyras“ (1962–1968) ir, žinoma, pagrindinis „intrigantas“ – tapytojo Petro Kalpoko (1880–1945) drobė „Peizažas“ (1908). Pastarasis tapo ir brangiausiai aukcione parduotu lotu.

„Kaip ir reikėjo tikėtis, šiame aukcione išsipildė visos prognozės, o tai reiškia, kad nepaisant sudėtingo laikmečio, meno rinka stabilizavosi ir, galima sakyti, grįžo į buvusio įprasto gyvenimo vėžias. Rezultatai rodo, kad aukciono dalyviai vienodai domėjosi tiek lietuvių, tiek išeivijos daile ir grafika, galbūt kiek didesnio dėmesio šįkart sulaukė litvakų dailės kūriniai ir tai, žinoma, džiugina“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 40 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 34 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXIX Vilniaus aukciono kūrinių tradiciškai vyravo tapyba: tai – P. Kalpoko „Peizažas“, kurio pradinė kaina kilo daugiau kaip dukart – iki 27,5 tūkst. eurų, Jono Rimšos (1903–1978) kūrinys „Pajacas“ (XX a. vid.), paduotas už 4,8 tūkst. eurų, bei Alberto Veščiūno (1921–1976) drobė „Peizažas“ (XX a. II p.), kurios kaina taip pat kilo daugiau nei dukart – iki 3,6 tūkst. eurų. Nuo jų nedaug atsiliko ir dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) „Natiurmortas su pajaco kauke ir kanklėmis“ (193[9?]), parduotas už 3,4 tūkst. eurų.

1 760 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis.

Pasak S. Skaisgirytės-Makselienės, atsitiktinumas ar ne, bet taip jau sutapo, kad brangiausiai parduotų kūrinių ketvertuke – du peizažai ir du pajacų, klounų, cirko tematiką plėtojantys kūriniai, beje, jungiantys ir dviejų skirtingų kartų kūrėjus.

Kaip ir reikėjo tikėtis, gana aktyvi kova vyko dėl aukščiausia pradine kaina įvertinto P. Kalpoko „Peizažo“, tačiau varžytuvėmis jį aplenkė dar trys kūriniai. LXIX Vilniaus aukciono dalyviai labiausiai varžėsi dėl dailininko J. Jukonio kūrinio „Vilniaus senamiesčio stogai“, kurio kaina kilo bene triskart iki 1,15 tūkst. eurų. Ne vienas aukciono dalyvis norėjo įsigyti ir J. Kėdainio skulptūrą „Sėdintis vyras“, kurios kaina kilo bene 2,5 karto – nuo 0,9 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų. Lygiai tiek pat kilo ir A. Skačkausko tapyto kūrinio „Vyskupas ir karvė“ vertė – jis parduotas už 1,2 tūkst. eurų.

Be jau paminėtų lotų, LXIX Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – Kazio Šimonio (1887–1978), Dalios Kasčiūnaitės, Virgio Rusecko,

Aloyzo Stasiulevičiaus, Jokūbo Bunimovičiaus (Jacques Bunimowitsch, 1859–1900), Makso Bando (Max Band, 1900–1974) ir kitų gerai žinomų autorių darbai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų pabaigoje Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki lapkričio 6 dienos.

Faktai ir skaičiai

27 500 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – dailininko P. Kalpoko „Peizažas“

100 – tiek eurų kainavo pigiausias LXIX Vilniaus aukciono lotas – fotografo Gurij Kateščenkos (1910–1983) sukurtas atvaizdas „Medžiai dingusioj saloj prie Trakų pilies“ (~1959)

1 760 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXIX Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

34 – tiek procentų vidutiniškai kilo vieno LXIX Vilniaus aukcione parduoto loto pradinė kaina

43 – tiek lotų parduota iš viso LXIX Vilniaus aukciono rinkinio



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių