- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
-
Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva
Valdovų rūmuose penktadienį pristatyta privati Giorgio Baratti (Džordžo Baračio) italų dailės kolekcija, kurios dalies kūrinių autoriai susiję ir su Lietuva.
Parodoje „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai. Didžiąją jų dalį sudaro tapybos darbai.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, ši paroda ypač aktuali ruošiantis švęsti valstybės atkūrimo dieną.
„Paroda leidžia mums suprasti, kokia didelė vertybė yra sava valstybė, laisvė, nepriklausomybė. Italija, kuri pergyveno gerokai mažiau kataklizmų istorijoje nei Lietuva, ne tik išsaugojo labai turtingą meninį paveldą, bet ir sudarė sąlygas kūrybinėms galioms skleistis, menininkų galioms skleisti“, – spaudos konferencijoje žurnalistams penktadienį Valdovų rūmuose sakė V. Dolinskas.
„Lietuva buvo truputį kitoje geopolitinėje situacijoje, todėl nei ta kūrybinė potencija, nei galimybės išsaugoti meninį paveldą nebuvo tokios geros“, – pridūrė jis.
Meno kūriniai, anot muziejaus, yra laikomi XIV–XVIII a. europinės dailės paveldu.
Lankytojams paroda bus atvira nuo vasario 18 dienos.
Kaip teigia parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė, iki dešimt kūrinių autorių vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su Lietuva.
„Pavyzdžiui, Gvidas Renis. Jis buvo mėgstamas Vladislovo Vazos, kuris lankėsi jo dirbtuvėje, vėliau užsakė jo paveikslą ir tas paveikslas buvo atgabentas į jo dvarą“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.
Pasak jos, vienas įdomiausių parodoje eksponuojamų ir su Lietuva susijusių darbų – Džanui Marijai Moskai Padovanui (Giammaria Mosca Padovano) arba artimam jo aplinkos skulptoriui priskiriama lieta paauksuotos bronzos skulptūrėlė „Kristus prie stulpo tarp cherubinų“. Dž. M. Moska Padovanas dirbo Lietuvos ir Lenkijos valdovams, didikams bei vyskupams Vilniuje, vėliau Krokuvoje, ten ir mirė.
D. Mitrulevičiūtės teigimu, parodoje yra apie dvi dešimtis kūrinių, kurių autoriai nustatyti tik ruošiantis kolekcijos pristatymui Lietuvoje. Anot jos, vienas įdomiausių tokių pavyzdžių – seniausias pristatomas tapybos darbas – XIV a. dailininko Federico Zuccari (Federiko Zukario) „Dievo Motinos atvaizdas“.
„Kai kurie iš kūrinių įsigyti seniau, kai kurie visai neseniai, rengiant parodą. Dalis jų buvo visai netyrinėti. Kai mes atsirinkinėjom kūrinius parodai, tai rinkomės pagal kokybę, bet paaiškėjo, kad šio paveikslo autorius – nežinomas autorius. Todėl mes tarėmės su dailės istorikais, buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad jo autorius – Popiljo aplinkos dailininkas“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.
Kaip pasakoja V. Dolinskas, pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje šioje parodoje pristatomos ir kelios išskirtine menine verte pasižyminčios XV a. ir XVI a. skulptūros bei reljefai iš marmuro. Tai pirmuoju renesanso skulptoriumi vadinamo Donatello (Donatelo) ir kartu su juo dirbusių kitų meistrų sukurti angeliukai iš baltojo Kararos marmuro.
Pasak kūrinių savininko G. Baratti, jo kolekciją Italijoje iš viso sudaro apie 3 tūkst. darbų, tad Lietuvoje eksponuojama tik maža jam priklausančio meno dalis.
„Kolekcija susiformavo per 55 metus, buvo labai ilgas kelias, aš dar buvau visai jaunas, tik pradėjęs studijas Sienos universitete, kai pradėjau domėtis menu, jį kolekcionuoti“, – sakė G. Baratti.
Kaip teigia kolekcionierius, parodą į Lietuvą atvežti buvo sudėtinga, nes susidūrė su problemomis gaunant leidimus išvežti kūrinius iš Italijos.
„Net teko sutrukdyti Lietuvos ambasadorių Romoje. Iš tiesų, problema yra dabartinė Italijos politinė klasė, kuriai trūksta supratimo apie tai, kas sudaro Italijos istoriją, meną ir paveldą, kad tai turėtų būtų skleidžiama pristatoma kitose šalyse“, – kalbėjo G. Baratti.
Parodą „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ Valdovų rūmuose planuojama eksponuoti iki gegužės pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Atviros erdvės“ programoje – dėmesys šiuolaikinio cirko žanrui
Beveik du dešimtmečius, Menų spaustuvės inicijuotoje programoje „Atvira erdvė“ save išbandė, savo kūrinius platesnei auditorijai pristatinėjo ne tik bebaigiantys mokslus scenos menų studentai, tačiau ir pirmuosius žingsnius ...
-
Kviečia atversti vis naują M. K. Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį
Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10 iki rugsėjo 22 dienos 17 val. M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį. ...
-
O. Koršunovas operoje: panko avantiūra buržuaziniame mene2
"Visi mano pasisvečiavimai operoje buvo avantiūristiški", – sako režisierius Oskaras Koršunovas. Tačiau trys darbai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje, nepriklausomi pastatymai ir virtinė užsienio ...
-
O. Koršunovo „Jelizaveta Bam“ – spektaklis, gimęs pogrindyje tikrąja to žodžio prasme1
Tai pats siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, gimęs ir rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena. Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo met...
-
MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju, kuriame per karantiną būtų priimami lankytojai1
Šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės neveikiant muziejams, sostinėje esantis MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju muziejumi, kuriame lankytojai būtų priimami laikantis aukščiausių saugumo priemonių. ...
-
Dėl pandemijos Vilniaus knygų mugė perkeliama į 2022 metus
Dėl epidemiologinės situacijos tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet nevyks, ji perkeliama į 2022 metus, pirmadienį informavo organizatoriai. ...
-
Sugrįžta kultinis O. Koršunovo spektaklis1
„Tuo metu sulaukdavome labai įvairių pasisakymų, nuo: „Kaip jūs galite tokius dalykus rodyti, tai yra ištvirkimas ir baisūs dalykai“ iki: „Jūs apsidairykite, aš gyvenu bendrabutyje, kur būtent tai ir vyksta“. ...
-
MO muziejaus virtualioje parodoje – dramatiškas Vilniaus dešimtmetis
MO muziejus pristato naują parodą, dedikuotą Vilniui. Kol muziejus dar veikti negali, ji pristatoma virtualiai. Muziejus kviečia į parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” virtualią ekskursiją ir pristato šiai parodai skirt...
-
Virtualioje „Knygų savaitėje“ – ilgai laukta Valdovų rūmų muziejaus premjera
Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvaus virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri pakeis tradiciškai šį mėnesį vykstančią Vilniaus knygų mugę. ...
-
Garsus prancūzų režisierius E. Lacascade’as pristato virtualų spektaklį „Dėdė Vania“
Vaidotas Martinaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Arvydas Dapšys ir būrys kitų - tokias Lietuvos teatro žvaigždes savo Antono Čechovo interpretacijoje, prieš gerą dešimtmetį sukurto...