Slenksčiu tarp besibaigiančios žiemos ir ateinančio pavasario vadinamos Užgavėnės stebėti Lašininio ir Kanapinio kovos, deginti Morės ir skanauti blynų pakvies jau šį savaitgalį.

Linksmybės ne tik sostinėje

Tikroji šiųmečių Užgavėnių data – kovo 4-oji. Tačiau pagrindinė šventės programa vyks jau ateinantį savaitgalį. Kovo 1-ąją linksmybių netrūks Vilniuje ir Rumšiškėse, o kovo 2-ąją Užgavėnės bus švenčiamos Trakuose.

Sostinės Gedimino prospektas šeštadienį taps siautulingiausia vieta mieste. Čia veiks mugė, kurioje galėsite paragauti blynų, kitų skanumynų. V.Kudirkos aikštėje rinksis persirengėliai, bus pokštaujama, šokama. Vakarop šventės linksmybės persikels ant Tauro kalno. Ten vilniečiai atsisveikins su žiema – pleškins Morę, išradingiausi persirengėliai neliks nepastebėti – vyks apdovanojimų ceremonija.

Rumšiškėse šventė kovo 1-ąją prasidės 10 val. ryto ir tęsis iki vakaro. Lietuvos liaudies buities muziejuje veiks mugė, Užgavėnių dalyvius linksmins folkloro ansambliai ir kapelos, bus galima jodinėti, važinėtis arkliais, žaisti, ragauti blynų ir vaistažolių arbatos, kaitintis "Saulės pirtyje", stebėti Morės ir Gavėno piršlybas, Lašininio ir Kanapinio kovą ir t. t. O vakarop visi bus kviečiami neišsilakstyti ir užsukti į vakarušką prie laužo.

Negalintys atsiduoti Užgavėnių linksmybėms šeštadienį tai galės padaryti dar ir sekmadienį Trakuose arba kovo 4 d., antradienį, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje.

Švenčia pagal žemaičius

Visi puikiai žinome, kas yra Užgavėnės ir kokia šios šventės paskirtis, – išvyti žiemą iš kiemo ir kuo greičiau prisišaukti pavasarį. Ši šventė pagoniška, tačiau kadaise buvo glaudžiai susieta su krikščionybe. Ji nuo senų laikų žinoma visoje Europoje.

Sostinėje Užgavėnės, pasak Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatoriaus Stasio Kavaliausko, pradėtos švęsti 1989 m. Pirmieji Vilniuje jas švęsti pradėjo Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus žemaičiai. 1992 m. įsteigus Vilniaus etninės veiklos centrą, nuo 1993 m. Užgavėnes Vilniaus mieste pradėjo rengti centro darbuotojai. Šventė rengiama pagal Žemaitijos regiono tradiciją, kuri išliko iki šių dienų. Išsamesnę šventės programą rasite pateikiamame žemėlapyje.

Lankys vietos gyventojus

Užgavėnių šventę kasmet organizuoja ir Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcija. Tik, kaip sakė jos vadovė Vida Petiukonienė, kasmet šventimas įvairuoja. Šiemet Lašininio ir Kanapinio kovų direkcijos kieme nebus. Jos darbuotojai, persirengę tradiciniais Užgavėnių personažais vyks pas Verkių parko kaimelių gyventojus.

"Persirengsime tradiciniais personažais. Pati kasmet persirengiu Daktaru, turiu jau ir visą savo gydytojo amuniciją. Lankysime senuosius vietos gyventojus, apie kuriuos ir knygą esame išleidę, jų kiemuose ir švęsime Užgavėnes", – pasakojo direkcijos direktorė V.Petiukonienė.

Ji taip pat pridūrė, kad per Užgavėnes ryškus lankymo paprotys. Esą ne tik pas kaimynus eiti, bet ir gimines, draugus derėtų tądien aplankyti.

Nevalia sunkiai dirbti

Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Tačiau per Užgavėnes valgoma daug ir sočiai, ypač mėsos.

Dar vienas svarbus akcentas, ypač suklusti dėl to  turėtų darbdaviai, – per Užgavėnes nevalia sunkiai dirbti. Tokia buvo liaudies išmintis ir prietarai. Buvo sakoma, kad tie, kurie per Užgavėnes sunkiai dirba, visus metus neturės poilsio ir neužbaigs darbų. Kad jums taip nenutiktų, pasidarykite kaukių, persirenkite tradiciniais personažais – Meška, Gerve, Raiteliu ant arklio, Giltine, Ožiu, Daktaru ar Čigonu, Vengru, Žydu, Elgeta, Velniu, Ragana – ir eikite linksmintis!