Quantcast

Trakų pilyje atidaroma paroda apie vietos istorinį kraštovaizdį

Antradienį Trakų Salos pilyje visuomenei bus atidaryta paroda „Trakų istorinis kraštovaizdis: ežerai ir pilys“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Apsuptas penkių ežerų Trakų miestas garsėja ne tik Salos pilimi. Jo istorijos, architektūros ir gamtos simbiozės kitaip, kaip harmonija, nepavadinsi.

A. Baliulis, S. Mikulionys ir A. Miškinis savo knygoje „Trakų miestas ir pilys“ rašė: „Yra Lietuvoje vietovių, kurių populiarumas priklauso ne nuo jų dydžio ar dabartinės reikšmės, o nuo vaidmens tautos istorijoje. Trakai – viena iš jų.“

Trakų ežeryno kraštovaizdis susiformavo po paskutinio ledynmečio, kuris prasidėjo maždaug prieš 13 tūkstančių metų ir baigėsi prieš 10 tūkstančių metų. Laikotarpis, kada šioje teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai, nėra aiškus – ankstesnius, nei vėlyvasis ledynmetis, apgyvendinimo pėdsakus sunaikino paskutinis apledėjimas. Žmonės čia gyveno nuo neolito, tačiau šio laikotarpio gyvenvietė aplink didžiuosius Trakų ežerus šiandien yra žinoma tik viena – tai neolitinė Varnikų gyvenvietė (II tūkstantm. prieš Kr.). Apie kitas gyvenvietes iki 2009 m. buvo mažai žinoma. Tais metais Trakų ežerų salose buvo aptiktos net 4 geležies amžiaus gyvenvietės. Akmenos ežere – Varatniškių senovės gyvenvietė, Skaisčio ežere: Užutrakio, Varnikų 2-oji ir 3-ioji senovės gyvenvietės.

Trakai, kaip miestas, kūrėsi XIII a. pab.–XIV a. netoli buvusios sostinės – Senųjų Trakų ir naujosios – Vilniaus. Vieta buvo labai patogi miesto įkūrimui dėl unikalių gamtinių sąlygų, sudėtingo reljefo, gynybinių poreikių. Tačiau gamtinės sąlygos tapo ne tik gynybiniu miesto pranašumu, bet ir priežastimi, kuri ribojo miesto plėtrą, struktūrą ir planą. Miestas, apribotas nuo sausumos ežerais šiaurinėje bei pietinėje dalyje, kūrėsi salose. Dalis tyrinėtojų Naujųjų Trakų įkūrėju laiko Lietuvos didįjį kunigaikšti Kęstutį.

Legenda apie miesto įkūrimą yra pateikta Lietuvos metraštyje: „...bejodinėjančiam už mylios nuo Trakų, kunigaikščiui Kęstučiui labai patiko vietovė tarp ežerų ir jis ten apsigyveno ir įkūrė miestą, pramindamas jį Naujaisiais Trakais, o savo sostinę iš Senųjų Trakų perkėlė į Naujuosius.“

Pasak istorikų, neabejotinai, didžiausią įtaką miesto plano vystymuisi turėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Pirmoje – spėjamoje – Trakų kūrimosi fazėje medinė pilis buvo pastatyta pačioje aukščiausioje, dominuojamoje pietinės salos dalyje. Antroji gynybos komplekso kūrimosi fazė prasidėjo ėmus statyti pirmąją Pusiasalio pilį, kurį užėmė kitą, aukščiausiąją po medinės pilies vietovės kalvą (Aukų kalną). Pusiasalio pilis buvo užbaigta iki XIV a. 9 deš. ir tapo vienu didžiausiu ir galingiausiu viduramžių gynybos įrenginiu tuometėje Lietuvoje. Pilis užėmė beveik 4 hektarų plotą, gynybos sienas jungė 10 gynybos bokštų. Dar statant Pusiasalio pilį, XIV a. pirmoje pusėje pradėta ir Salos pilies statyba. Ši pilis buvo statoma apie 220 m nuo kranto, didesniojoje iš kompaktiškos trijų Galvės ežero salų grupelės. Statant abi pilis, prireikė sukurti inžinerinių įrenginių sistemas tiek gynybos, tiek teritorijų formavimo bei sausinimo poreikiams. Didžiausi darbai buvo atlikti statant Salos pilį. Visų pirma, kai kurie plotai tarp salų sutvirtinti medine konstrukcija, durpyną užpilant akmenimis ir žvyru. Be to, tikriausiai, teko keisti ir ežerų vandens lygį, kuris iki šios pilies statybos, tikėtina, buvo aukštesnis.

Ankstyviausias ikonografijos šaltinis, kuriame pavaizduotos abi miesto pilys ir kiti svarbūs miesto objektai, yra 1600 m. T. Makovskio išleista graviūra. Didesnio dailininkų susidomėjimo pilys sulaukė XIX a., prasidėjus romantizmo laikotarpiui. Parodoje eksponuojami trys architekto, dailininko ir inžinieriaus J. Kamarausko (1874–1946), kuris pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje, darbai, skirti Trakams. Taip pat galima pamatyti ir estampus iš Trakų ciklo, kurį dailininkas V. Romanovičius (1911–1945) kūrė nuo 1940 m., įsitraukęs į Trakų pilies restauravimo darbus. Šis ciklas perteikia savotiško „istorinio eskapizmo“ nuotaikas: raižiniams būdingos Lietuvos karo metų dailėje ryškios pastangos pasitraukti nuo realybės sunkumų į praeities išgyvenimus ir vizijas. Atskirą parodos vaizduojamosios dailės kūrinių grupę sudaro šiuolaikinių dailininkų: P. Radavičiaus, T. Pilipavičiaus, S. Krulytės darbai.

XIX a. populiarėjant fotografijos menui, atsirado ir pirmosios pilies fotografijos. Ankstyviausia muziejaus rinkiniuose saugoma yra J. Čechavičiaus (1818–1888) XIX a. II p. Salos pilies griuvėsių fotonuotrauka. Pilį mėgo fotografuoti ir kiti žinomi to laikotarpio fotografai: A. Fialko, J. Bulhakas, J. Hoppenas.

Archeologinę ekspozicijos dalį puošia unikalios akmeninės skulptūrėlės, vaizduojančios žmonių galvas. Jos rastos 1923 m. Galvės ežero seklumoje tarp Pilies ir Pirties salų. Retai lankytojams rodyti ir kiti archeologiniai radiniai iš 1995 m. Galvės ežere vykdytų povandeninių archeologinių tyrimų.

Dalis ekspozicijos yra skirta raštijos rinkinio eksponatams: leidiniams apie žvejybą, ežerų gylių matavimus, tarpukaryje leistiems ekskursijų vadovams. Vienas įdomiausiu šio rinkinio eksponatų – 1931 m. M. Jodko sudarytas žemėlapis „Plan Trockiego Jeziora“, kuriame pažymėtos Trakų ežerų priklausomybės, nurodant ežerų teritorijas, priklausiusias Užutrakio dvaro savininkui grafui A. Tiškevičiiui ir Trakų magistratui.

Centrinę dalį sudaro Trakų istorinio nacionalinio parko paruošti žemėlapiai iš leidinio „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ su įvairių Trakų didžiųjų ežerų vietovardžių istoriniais pavadinimais ir kranto linijos pakeitimais.

Parodos rengėjai per muziejaus eksponatus įvairiais aspektais tiria Trakų kraštovaizdį – ši galimybė vaizdingai gali būti prilyginama knygai, kuri parodos lankytojų gali būti skaitoma skirtingais būdais, tarsi pritaikant vis kitą mastelį.

Trakų Salos pilyje paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 27 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių