- Zina Paškevičienė LTV „Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panevėžio Juozo Miltinio teatre – konfliktas. Pažiūrėję naujausią teatro spektaklį, vieno kaimo gyventojai pasipiktino išvadinti pijokais.
Kultūros viceministras siūlo subtiliau interpretuoti spektaklių tekstus, o teatro vadovai labiau linkę pradėti diskusiją apie meno priemones, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Naujausiame teatro pastatyme „Hanana, kelkis ir eik", apie degradavusios šeimos gyvenimą paminėta konkreti – Liūdynės – gyvenvietė šalia Panevėžio. Prie sąvartyno esanti Liūdynė ilgą laiką vadinta asocialių žmonių gyvenviete.
Protestuodami, kad Liūdynės pavadinimas spektaklyje pasirinktas kaip dvasinio šiukšlyno simbolis, bendruomenės atstovai kreipėsi į rajono valdžią ir kultūros ministeriją.
„Kad institucija, kuri atsakinga už kultūros centrus ir už teatrus, žinotų, kad vyksta tokie dalykai. Kad mes tokių dalykų kaime nedarom, Kad Kultūros ministerija žinotų ir sureaguotų, nes jaučiamės įžeisti ir pažeminti“, – kalbėjo Liūdynės gyventoja Genovaitė Uščiauskienė.
„Jeigu spektaklyje turima omeny Liūdynė, tai tikrai jaudinuosi dėl to, nes tai nėra taip, kaip rodoma spektaklyje, nes tai visai kitas gyvenimas, visai kita aplinka. O jeigu tai simbolinis pavadinimas, atspindintas tam tikrą teatro misiją, galbūt ir nieko baisaus“, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Kultūros ministerija siūlo teatrui geriau apgalvoti pasirinktas menines priemones.
„Teatras – tai kūryba, tai menas, tad kištis į kūrybinius procesus būtų savotiška cenzūra ir tai būtų netoleruojama. Bet iš kitos pusės, situacija yra dviprasmiška, nes teatro misija, kultūros misija yra vienyti žmones, o ne skaidyti“, – teigė kultūros viceministras Deividas Staponkus.
Teatro vadovo teigimu, pjesę jie norėję padaryti suprantamesnę, todėl pakeitę rusiškus kūrinyje vartojamus vietovardžius į lietuviškus. Kaip veiksmo vieta pasirinkti Saločiai Pasvalio rajone ir Liūdynė.
„Pajudinom didelį klodą. Žmonių reakcija parodo, kad jie gali tik reaguoti, jei neturi to suvokimo mąstymo, kad teatras turi kalbėtis su žmonėm. Aš nevadinčiau to atsiprašymu, įvadinčiau kaip dialogo pradžią“, – sakė J.Miltinio dramos teatro direktorius Romualdas Vikšraitis.
Teatro vadovai žada susitikti su Liūdynės gyventojais. Iškart po jų teatro vadovui išsakyto nepasitenkinimo, šis vietovardis spektaklyje nebeminimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidaryme – moterys, formuojančios šiandieninį džiazo paveikslą
Šiemet tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 25 – 28 dienomis Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Pristatęs šių metų repertuaro temą – moterys džiaze – festivalis atskleidžia, ka...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1
Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Pasivaikščiojimai po Vilniaus miestą poetų takais
Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir istorijų. K...
-
Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliaują į Lietuvą
„Gera Muzika Gyvai“ balandžio 21-25 d. Vilniuje ir Kaune kviečia į rytų muzikos festivalį „Orient“, sklidiną rytietiškos patirties. ...
-
Iš sąvartyno žemės J. Vaitkutės kurta kaukolė kviečia susimąstyti apie žmonijos atsakomybę ir tvaresnį gyvenimą5
Pasaulinę Žemės dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkė Jolita Vaitkutė pristatė naują instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“. Kelis mėnesius iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie žmonijos...
-
Žmogiškųjų Prometėjų beieškant: Keistuolių teatro premjera
Pasaulinę teatrų vaikams ir jaunimui dieną, kovo 20 d., Keistuolių teatre įvyko rež. Ievos Stundžytės premjera „Kai aš buvau Prometėjas“. Spektaklyje vaidina trys jaunosios kartos Keistuolių teatro aktoriai – Justina Smieliau...
-
„Kino pavasaris“ prasideda: į kino teatrus šaukiantis kinas ir festivalio efektai1
Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susiti...
-
„Kino pavasaryje“ – daugiau nei kinas: 9 valandų seansas, eksperimentinis filmas-instaliacija ir vakarėlis su filmo herojumi1
Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas...
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera5
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą &...
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-ąją ekspozicijas ir laikinas parodas atveria už simbolinę – vos 2 eurų kainą. Šeštadienį čia vyks ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais, apžvalginės ekskursijos. ...