Šikšnosparnių naktis Verkiuose: ultragarso detektoriaus traškesiai, uodų degesys ir žmogaus dydžio šikšnosparniai

Praėjusio penktadienio vakarą (rugpjūčio 9 d.) būriai smalsuolių rinkosi prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos į Lietuvos gamtos fondo (LGF) organizuotą septynioliktąją tarptautinę šikšnosparnių naktį. Remigijus Karpuška, LGF gamtosaugos specialistas, supažindino renginio dalyvius su svarbiausiais faktais apie šiuos naktinius gyvūnus ir jų apsaugą. Nors tik akyliausiems pavyko bent akies krašteliu išvysti virš galvų nardančius šikšnosparnius, jų skleidžiamus garsus su ultragarso detektoriaus pagalba galėjo išgirsti kiekvienas norintis.

Kam reikalingas voratinklinis tinklas ir kur dėti šikšnosparnių išmatas?

R. Karpuškos teigimu, Lietuvoje yra vos keletas šikšnosparnių ekspertų ir jiems visiems tai yra daugiau hobis, kuriuo užsiimama laisvu po darbo metu. Net ir techninės problemos pristatymo pradžioje nesutrukdė gamtosaugininkui daugiau nei valandą su užsidegimu pasakoti apie šikšnosparnių biologiją, gyvenimo būdą ir elgesį ir dalintis įvairiomis istorijomis sukauptomis per daugelį metų dirbant su šiais ne tik visuomenei, bet ir mokslininkams vis dar paslaptingais gyvūnais.

Sutemus su renginio dalyvių pagalba buvo ištemptas specialus voratinklinis tinklas šikšnosparniams gaudyti. Tinklas buvo pastatytas ant nuošalesnio tako, o su juo palikta savanorių komanda. Šie ne tik sekė, ar pavyks pagauti šikšnosparnių, bet ir rūpinosi, kad kokie įsimylėjėliai netyčia į tinklą nepakliūtų.

Likę dalyviai tuo metu klausėsi ultragarso detektoriaus ir kiekvieną kartą pasigirdus spragsėjimui, reiškiančiam, jog netoliese yra medžiojantis šikšnosparnis, visi nuščiūdavo ir užvertę galvas dairydavosi gal pamatys praskrendantį rudajį nakvišą ar šikšniuką nykštuką.

Žmonių susidomėjimas buvo didelis ir R. Karpuška viso vakaro metu atsakinėjo į įvairiausius klausimus. Dalyviai teiravosi, tiek kaip elgtis, jei šikšnosparnis įskrenda į kambarį („Atidarykite langą, šviesos gesinti nebūtina, pats išskris. Jeigu pavargęs, nelabai juda, galima uždengti batų dėže, po apačia pakišti kartoną ar kitą kietesnę medžiagą ir taip nuimti nuo sienos. Jeigu labai bijote arba viskas vyksta žiemą, tuomet skambinkite mums”), tiek kam naudojamos daug fosforo turinčios šikšnosparnių išmatos („Kaip trąšos soduose, žemės ūkyje. D. Britanijoje nemažą šikšnosparnius globojančių organizacijų biudžeto dalį sudaro pinigai

gauti už iš jų išmatų pagamintas trąšas.“) Net laikrodžiui išmušus vidurnaktį bent dvidešimt smalsuolių dar būriavosi prie parkų direkcijos ir kalbino šikšnosparnių specialistą.

Keletas įdomesnių vakaro metu nuskambėjusių faktų ir skaičių:

- Pasaulyje egzistuoja apie 1200 šikšnosparnių rūšių, kurios sudaro penktadalį visų žinduolių rūšių - joks kitas žinduolių būrys nepasižymi tokia rūšių įvairove;

- Vampyrais vadinamos tik trys šikšnosparnių rūšys, gyvenančios Brazilijos atogrąžų miškuose. Šie šikšnosparniai vienu kartu išsiurbia vos 20 miligramų galvijų ar paukščių kraujo;

- Didžiausi šikšnosparniai gyvena tropikuose ir minta vaisiais, rečiau varliagyviais ar žuvimis. Jų sparnų ilgis gali siekti ir 1,7 metro;

- Šikšnosparniai ilgaamžiai: paprastai šie gyvūnai išgyvena apie 10 – 25 metus. Tačiau yra žinomi atvejai, kai Sibire pagauti ir prieš 40 metų sužieduoti šikšnosparniai;

- Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių. Mažiausia iš jų, vos 4 cm ilgio šykšniukas nykštukas, kad išsimaitintų per naktį turi sumedžioti apie 3 – 5 tūkst. uodų, arba ketvirtadalį savo kūno svorio;

- Nenuostabu, kad žmonių priglausti šikšnosparniai yra maitinami kirmėlėmis ir faršu – tokį kiekį uodų prigaudyti būtų labai sunku;

- Iš Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių tik trijų – keturių rūšių atstovai yra pakankamai dideli, kad žmogui galėtų įkasti. Tačiau neprovokuojami, nelaikomi rankose, jie to niekada nepadarys;

- Mažesnieji išvis net žmogaus mažojo pirštelio negali apžioti. „Jie kanda, kanda, bando gintis, nepajėgia ir užmiega - tokie vat pavojingi mūsų šikšnosparniai”, - juokavo R. Karpuška.

Sunaikinsi šikšnosparnį - gali gauti 60 tūkst. Lt baudą

Visos Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšys yra saugomos Europos Sąjungos Buveinių direktyvos, o vienuolika yra įrašytos ir į Lietuvos Raudonąją knygą. Už šikšnosparnių naikinimą skiriamos didelės baudos.

Pasak šikšnosparnių specialisto, už vieno gyvūno nužudymą baudžiama apie 200 litų. Sunaikinus veisimosi koloniją, taikomas trigubas tarifas – jeigu kolonijoje buvo apie šimtą individų, pažeidėjas gali būti nubaustas ir 60 tūkst. litų bauda. Nors kolonijų – tiek veisimosi, tiek žiemojimo – naikinimo atvejų dar pasitaiko, vis daugiau žmonių atvirkščiai teiraujasi, kaip būtų galima prisikviesti šikšnosparnius į jų valdas.

LGF ir R. Karpuška mielai patars, ko reikėtų imtis, kad jūsų sodyboje apsigyventų saugomi Lietuvos šikšnosparniai. Beje, pasak specialisto, inkilus įsirengę žmonės teigia, jog įsikėlus šikšnosparniams uodų skaičius jų valdose sumažėjo ženkliai.

Anot R. Karpuškos, sunku pasakyti kokių šikšnosparnių Lietuvoje daugiausiai, ar kiek šių gyvūnų iš viso gyvena mūsų šalyje. Visi šikšnosparniai yra saugomi, bet mažėjant senų medžių ir stuobrių miškuose, bei dėl vandalų elgesio ir klimato kaitos sparčiai nykstant jų kitoms buveinėms, šie gyvūnai reikalauja ypatingos ne tik specialistų, bet ir visuomenės globos.

Šikšnosparnių nakties dalyviai iš renginio išvyko ne tik daugiau sužinoję, bet ir tikėtina neabejingi šių vienintelių skraidančių žinduolių likimui.