- Kristina Simonaitytė, Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusio penktadienio vakarą (rugpjūčio 9 d.) būriai smalsuolių rinkosi prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos į Lietuvos gamtos fondo (LGF) organizuotą septynioliktąją tarptautinę šikšnosparnių naktį. Remigijus Karpuška, LGF gamtosaugos specialistas, supažindino renginio dalyvius su svarbiausiais faktais apie šiuos naktinius gyvūnus ir jų apsaugą. Nors tik akyliausiems pavyko bent akies krašteliu išvysti virš galvų nardančius šikšnosparnius, jų skleidžiamus garsus su ultragarso detektoriaus pagalba galėjo išgirsti kiekvienas norintis.
Kam reikalingas voratinklinis tinklas ir kur dėti šikšnosparnių išmatas?
R. Karpuškos teigimu, Lietuvoje yra vos keletas šikšnosparnių ekspertų ir jiems visiems tai yra daugiau hobis, kuriuo užsiimama laisvu po darbo metu. Net ir techninės problemos pristatymo pradžioje nesutrukdė gamtosaugininkui daugiau nei valandą su užsidegimu pasakoti apie šikšnosparnių biologiją, gyvenimo būdą ir elgesį ir dalintis įvairiomis istorijomis sukauptomis per daugelį metų dirbant su šiais ne tik visuomenei, bet ir mokslininkams vis dar paslaptingais gyvūnais.
Sutemus su renginio dalyvių pagalba buvo ištemptas specialus voratinklinis tinklas šikšnosparniams gaudyti. Tinklas buvo pastatytas ant nuošalesnio tako, o su juo palikta savanorių komanda. Šie ne tik sekė, ar pavyks pagauti šikšnosparnių, bet ir rūpinosi, kad kokie įsimylėjėliai netyčia į tinklą nepakliūtų.
Likę dalyviai tuo metu klausėsi ultragarso detektoriaus ir kiekvieną kartą pasigirdus spragsėjimui, reiškiančiam, jog netoliese yra medžiojantis šikšnosparnis, visi nuščiūdavo ir užvertę galvas dairydavosi gal pamatys praskrendantį rudajį nakvišą ar šikšniuką nykštuką.
Žmonių susidomėjimas buvo didelis ir R. Karpuška viso vakaro metu atsakinėjo į įvairiausius klausimus. Dalyviai teiravosi, tiek kaip elgtis, jei šikšnosparnis įskrenda į kambarį („Atidarykite langą, šviesos gesinti nebūtina, pats išskris. Jeigu pavargęs, nelabai juda, galima uždengti batų dėže, po apačia pakišti kartoną ar kitą kietesnę medžiagą ir taip nuimti nuo sienos. Jeigu labai bijote arba viskas vyksta žiemą, tuomet skambinkite mums”), tiek kam naudojamos daug fosforo turinčios šikšnosparnių išmatos („Kaip trąšos soduose, žemės ūkyje. D. Britanijoje nemažą šikšnosparnius globojančių organizacijų biudžeto dalį sudaro pinigai
gauti už iš jų išmatų pagamintas trąšas.“) Net laikrodžiui išmušus vidurnaktį bent dvidešimt smalsuolių dar būriavosi prie parkų direkcijos ir kalbino šikšnosparnių specialistą.
Keletas įdomesnių vakaro metu nuskambėjusių faktų ir skaičių:
- Pasaulyje egzistuoja apie 1200 šikšnosparnių rūšių, kurios sudaro penktadalį visų žinduolių rūšių - joks kitas žinduolių būrys nepasižymi tokia rūšių įvairove;
- Vampyrais vadinamos tik trys šikšnosparnių rūšys, gyvenančios Brazilijos atogrąžų miškuose. Šie šikšnosparniai vienu kartu išsiurbia vos 20 miligramų galvijų ar paukščių kraujo;
- Didžiausi šikšnosparniai gyvena tropikuose ir minta vaisiais, rečiau varliagyviais ar žuvimis. Jų sparnų ilgis gali siekti ir 1,7 metro;
- Šikšnosparniai ilgaamžiai: paprastai šie gyvūnai išgyvena apie 10 – 25 metus. Tačiau yra žinomi atvejai, kai Sibire pagauti ir prieš 40 metų sužieduoti šikšnosparniai;
- Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių. Mažiausia iš jų, vos 4 cm ilgio šykšniukas nykštukas, kad išsimaitintų per naktį turi sumedžioti apie 3 – 5 tūkst. uodų, arba ketvirtadalį savo kūno svorio;
- Nenuostabu, kad žmonių priglausti šikšnosparniai yra maitinami kirmėlėmis ir faršu – tokį kiekį uodų prigaudyti būtų labai sunku;
- Iš Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių tik trijų – keturių rūšių atstovai yra pakankamai dideli, kad žmogui galėtų įkasti. Tačiau neprovokuojami, nelaikomi rankose, jie to niekada nepadarys;
- Mažesnieji išvis net žmogaus mažojo pirštelio negali apžioti. „Jie kanda, kanda, bando gintis, nepajėgia ir užmiega - tokie vat pavojingi mūsų šikšnosparniai”, - juokavo R. Karpuška.
Sunaikinsi šikšnosparnį - gali gauti 60 tūkst. Lt baudą
Visos Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšys yra saugomos Europos Sąjungos Buveinių direktyvos, o vienuolika yra įrašytos ir į Lietuvos Raudonąją knygą. Už šikšnosparnių naikinimą skiriamos didelės baudos.
Pasak šikšnosparnių specialisto, už vieno gyvūno nužudymą baudžiama apie 200 litų. Sunaikinus veisimosi koloniją, taikomas trigubas tarifas – jeigu kolonijoje buvo apie šimtą individų, pažeidėjas gali būti nubaustas ir 60 tūkst. litų bauda. Nors kolonijų – tiek veisimosi, tiek žiemojimo – naikinimo atvejų dar pasitaiko, vis daugiau žmonių atvirkščiai teiraujasi, kaip būtų galima prisikviesti šikšnosparnius į jų valdas.
LGF ir R. Karpuška mielai patars, ko reikėtų imtis, kad jūsų sodyboje apsigyventų saugomi Lietuvos šikšnosparniai. Beje, pasak specialisto, inkilus įsirengę žmonės teigia, jog įsikėlus šikšnosparniams uodų skaičius jų valdose sumažėjo ženkliai.
Anot R. Karpuškos, sunku pasakyti kokių šikšnosparnių Lietuvoje daugiausiai, ar kiek šių gyvūnų iš viso gyvena mūsų šalyje. Visi šikšnosparniai yra saugomi, bet mažėjant senų medžių ir stuobrių miškuose, bei dėl vandalų elgesio ir klimato kaitos sparčiai nykstant jų kitoms buveinėms, šie gyvūnai reikalauja ypatingos ne tik specialistų, bet ir visuomenės globos.
Šikšnosparnių nakties dalyviai iš renginio išvyko ne tik daugiau sužinoję, bet ir tikėtina neabejingi šių vienintelių skraidančių žinduolių likimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju, kuriame per karantiną būtų priimami lankytojai1
Šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės neveikiant muziejams, sostinėje esantis MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju muziejumi, kuriame lankytojai būtų priimami laikantis aukščiausių saugumo priemonių. ...
-
Dėl pandemijos Vilniaus knygų mugė perkeliama į 2022 metus
Dėl epidemiologinės situacijos tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet nevyks, ji perkeliama į 2022 metus, pirmadienį informavo organizatoriai. ...
-
Sugrįžta kultinis O. Koršunovo spektaklis1
„Tuo metu sulaukdavome labai įvairių pasisakymų, nuo: „Kaip jūs galite tokius dalykus rodyti, tai yra ištvirkimas ir baisūs dalykai“ iki: „Jūs apsidairykite, aš gyvenu bendrabutyje, kur būtent tai ir vyksta“. ...
-
MO muziejaus virtualioje parodoje – dramatiškas Vilniaus dešimtmetis
MO muziejus pristato naują parodą, dedikuotą Vilniui. Kol muziejus dar veikti negali, ji pristatoma virtualiai. Muziejus kviečia į parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” virtualią ekskursiją ir pristato šiai parodai skirt...
-
Virtualioje „Knygų savaitėje“ – ilgai laukta Valdovų rūmų muziejaus premjera
Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvaus virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri pakeis tradiciškai šį mėnesį vykstančią Vilniaus knygų mugę. ...
-
Garsus prancūzų režisierius E. Lacascade’as pristato virtualų spektaklį „Dėdė Vania“
Vaidotas Martinaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Arvydas Dapšys ir būrys kitų - tokias Lietuvos teatro žvaigždes savo Antono Čechovo interpretacijoje, prieš gerą dešimtmetį sukurto...
-
Monografija apie J. Žuką – žymaus vargonininko sugrįžimas į Lietuvą
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato dr. Eglės Šeduikytės-Korienės monografiją „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. ...
-
Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeroje „Debesys“ – pasaulio pažinimas
Vasario 20 d. 12 val. žiūrovai kviečiami pamatyti tiesioginę naujausio Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklio vaikams „Debesys“ premjeros transliaciją. ...
-
Vasario 16-ąją Valdovų rūmų muziejus žada daug virtualių įdomybių
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sveikina su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir kviečia Vasario 16-ąją paminėti kartu – dalyvauti šios dienos virtualių renginių ir pramogų programoje. ...
-
Virtualios Užgavėnės Valdovų rūmuose pakvips šefo G. L. Demarco kepiniais2
Šiais metais negalime susitikti Užgavėnių procesijose, šokiuose ir karnavaluose, todėl Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia įsileisti šią šventę į savo namus. ...