- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 30 d. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pakvies į Helovino išvakares kino teatre „Pasaka“ Paupyje, kuriame parodys britų režisierės Rose Glass siaubo filmą „Šventoji Mod“ (2019). Praėjusių metų festivalyje didžiųjų kino ekranų nepasiekusi juosta taps įvadu į šių metų „Scanoramos“ programą „Naktinės būtybės“, kiekvienais metais pristatančia europietiškojo siaubo kino panoptikumą.
„Siaubo žanras ne tik stovėjo prie pačių kino ištakų, bet ir aktyviai formavo šio naujai gimusio meno žodyną. Pavyzdžiui, F. W. Murnau filmas „Nosferatu: siaubo simfonija“ (1922) iki šiol laikomas vienu svarbiausių kūrinių kino istorijoje, o Carlo Theodoro Dreyerio „Vampyras“ (1932) tarp daugelio kino kūrėjų inspiravo ir danų provokatorių Larsą von Trierą. Pastaraisiais metais pastebimas ryškus siaubo filmų renesansas. Staiga atsirado visa eilė režisierių, supratusių, kad siaubas – tai ne tik emocinis atrakcionas, bet ir galingas būdas kalbėti apie svarbias metafizines bei socialines problemas“, – teigia „Scanoramos“ programos koordinatorius, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis.
Ekskursija po sąmonės užkaborius
Debiutinė R. Glass juosta „Šventoji Mod“, Londono kino festivalyje įvertinta specialiuoju žiuri paminėjimu, puikiai iliustruoja grįžimą prie metafizinių ir socialinių temų kine. Filmo pagrindinė veikėja yra slaugė, po ją šokiravusios patirties darbe atsigręžusi į dvasinį pasaulį ir aistringai pamilusi Dievą. Metusi darbą ligoninėje, ji gyvena asketiškame bute ir prižiūri mirtinai sergančius pacientus. Jos nauja darbdavė – ekscentriška vėžiu serganti šokėja Amanda, kuriai Mod dievobaimingumas kelia tik ironišką šypseną. Tačiau Mod nusiteikusi labai rimtai ir bet kokia kaina nori išgelbėti Amandos sielą. „Švientoji Mod“ kviečia į ekskursiją po pakrikusią pagrindinės veikėjos sąmonę, kurioje riba tarp dieviškumo ir velniškumo yra plonesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Filmo „Šventoji Mod“ stop kadras
Europietiško siaubo kino panoptikumas
Šių metų programos „Naktinės būtybės“ filmai atvers pastarojo dešimtmečio europietiško siaubo žanro skerspjūvį, aprėpiantį anglakalbių ir prancūzakalbių režisierių interpretacijas meta-kino tema. Britų Peterio Stricklando „Berberian garso įrašų studija“ (2012), įvertinta Jaunimo žiuri specialiuoju paminėjimu Lokarno kino festivalyje, Prono Bailey-Bond „Cenzorė“ (2021), pristatyta Berlyno ir Sandanso kino festivaliuose, ir belgų Hélène Cattet ir Bruno Forzani „Kartumas“ (2009), pelnęs Sidžeso kino festivalio „Naujų vizijų“ apdovanijimą“, pakvies į išskirtinės estetikos ir žanrinių žaidimų siautulį, svaiginantį vizualiais sprendimais ir kino istorijos parafrazėmis.
Britų nepriklausomo kino apdovanojimais už geriausią režisūrą ir geriausią aktoriaus Toby Jones’o darbą įvertintas P. Stricklando „Berberian garso įrašų studija“ pakvies susipažinti su naiviuoju garso režisieriumi Gilderojumi. Vyras įsidarbina italų siaubo filmų studijoje ir greitai netenka ryšio su tikrove. Nuolatiniai aktorių klyksmai ir daržoves kapojančių mačečių garsai priverčia jį stoti į akistatą su savo vidiniais demonais. Ši meta-giallo juosta, kviečianti į siaubo kino kūrimo užkulisius – tai meilės laiškas italų siaubo kinui ir sumani studija, atskleidžianti neretai paviršutinišku laikomo žanro gelmes.
Filmo „Šventoji Mod“ stop kadras
Žanrinio arthauzinio kino žvaigždžių H. Cattet ir B. Forzani „Kartumas“ yra žvilgsnių, šviesų, šešėlių ir gestų kompozicija, kviečianti susipažinti su Ana, kurios gyvenimas visada pakibęs tarp tikrovės ir vaizduotės šėlsmo. Ekspresionistinių Mario Bavos ir Dario Argento šedevrų įkvėpta juosta yra įdėmi giallo žanro vizualiųjų tropų studija ir pribloškianti kinematografinės ekspresijos puota, kurioje formalių itališkojo žanrinio kino sprendimų kaleidoskopas tampa ir forma, ir turiniu. „Scanoramos“ žiūrovai turėjo galimybę pamatyti kol kas naujausią šių režisierių filmą „Tegu įdega lavonai“ (2017).
Prono Bailey-Bond „Cenzorė“ pasakoja apie filmų cenzorę Enidą. Moteris kiekvieną dieną peržiūrinėja smurto filmus ir rekomenduoja iškirpti nepriimtinas jų vietas. Įprastai ji nepriekaištingai ir šaltakraujiškai atlieka savo darbą, bet vienas naujas siaubo filmas jai sukelia sunkumų. Jo siužetas atgaivina prisiminimus apie daug metų dingusią jaunesniąją seserį. Įtikėjusi, kad filmas yra raktas, atversiantis sesers dingimo paslaptį, Enida leidžiasi į košmarišką detektyvą, kuriame ištirpsta tikrovės ir vaizduotės ribos. Režisierė gilinasi į mažo biudžeto siaubo filmų estetiką, vaizdo kasečių peržiūros patirtį ir filmų cenzūravimo praktiką išradingai siedama su atminties procesais.
Bilietus į filmo „Šventoji Mod“ peržiūrą galima įsigyti čia.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidaryme – moterys, formuojančios šiandieninį džiazo paveikslą
Šiemet tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 25 – 28 dienomis Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Pristatęs šių metų repertuaro temą – moterys džiaze – festivalis atskleidžia, ka...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1
Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Pasivaikščiojimai po Vilniaus miestą poetų takais
Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir istorijų. K...
-
Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliaują į Lietuvą
„Gera Muzika Gyvai“ balandžio 21-25 d. Vilniuje ir Kaune kviečia į rytų muzikos festivalį „Orient“, sklidiną rytietiškos patirties. ...
-
Iš sąvartyno žemės J. Vaitkutės kurta kaukolė kviečia susimąstyti apie žmonijos atsakomybę ir tvaresnį gyvenimą5
Pasaulinę Žemės dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkė Jolita Vaitkutė pristatė naują instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“. Kelis mėnesius iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie žmonijos...
-
Žmogiškųjų Prometėjų beieškant: Keistuolių teatro premjera
Pasaulinę teatrų vaikams ir jaunimui dieną, kovo 20 d., Keistuolių teatre įvyko rež. Ievos Stundžytės premjera „Kai aš buvau Prometėjas“. Spektaklyje vaidina trys jaunosios kartos Keistuolių teatro aktoriai – Justina Smieliau...
-
„Kino pavasaris“ prasideda: į kino teatrus šaukiantis kinas ir festivalio efektai1
Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susiti...
-
„Kino pavasaryje“ – daugiau nei kinas: 9 valandų seansas, eksperimentinis filmas-instaliacija ir vakarėlis su filmo herojumi1
Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas...
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera5
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą &...
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-ąją ekspozicijas ir laikinas parodas atveria už simbolinę – vos 2 eurų kainą. Šeštadienį čia vyks ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais, apžvalginės ekskursijos. ...