Nuo 2015-ųjų metų „Pirmosios knygos“ konkurso serijos apipavidalinimui naudojamas Tomo S. Butkaus dizainas.

Pristatydamas knygą, S. Vasiliauskas rašo: „Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėti, bent truputį sulėtinti įvykius, patirti dabartį“.

Pasak rašytojo Vido Morkūno, knygos „Dabar aš ramiai papietausiu“ redaktoriaus, „Sauliaus Vasiliausko prozoje negirdėti dažnam iš jaunųjų būdingo egzaltuoto literatūrinio riksmo. Pirmoje savo knygoje autorius šneka, būtent šneka, negarsiu, bet aiškiai artikuliuotu, gyvu, autentišku balsu, o ironija čia – taikli lyg akupunktūros adatėlės, duriančios be skausmo, su meile“.

Prisimindamas savo pirmuosius kūrybinius bandymus ir pirmuosius tekstus, Saulius Vasiliauskas pasakoja: „Ankstyviausieji tekstai gimė mokykloje. Pirmoji „publikacija“ pasirodė dar 5-oje klasėje – žurnale vaikams „Žvaigždutė“.

Vadinosi tokiu holivudiniu pavadinimu „Gražuolė 2“ ir dramatiškai pasakojo apie katytę, nukritusią nuo laiptų ir vėliau užmigdytą veterinaro. Vėliau rašytus sentimentalius eilėraščius lietuvių kalbos mokytoja Rasa Baranauskienė korektiškai pašiepė ir pasiūlė pamėginti esė žanrą (ačiū, mokytoja!). Tų esė (menu pavadinimus – „Matematikė žuvis“, „Dantistė“, „Kėdė“, „Sostinėje nėra krokodilų“ ir pan.; pasirausęs sename PC savo nuostabai radau ir tekstą „Dienos miegas ir dienos pietūs“, susišaukiantį su pirmosios knygos pavadinimu) rašiau gana daug, ypač paveiktas Kęstučio Navako ir Sigito Parulskio eseistikos.

Iš lietuvių filologijos studijų anuometiniame Lietuvos edukologijos universitete prisimenu Vandos Juknaitės paskaitas. Sykį, gavęs jos kiek pabraukytus savo kuklius tekstus, radau įrašą: „Sveikinu, viščiukas išsirito!“, o kitame lape – „Dabar jau plaũk pats.“ Iki šiol jai, kaip ir daugeliui kitų literatūros katedros dėstytojų, esu nuoširdžiai dėkingas“.

S. Vasiliauskas gimė 1989-aisiais Vilniuje, augo Širvintose. Spausdinti tekstus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjo atsikraustęs į sostinę. Šiuo metu jis studijuoja literatūrologijos doktorantūroje, aktyviai užsiima įvairiomis kultūrinėmis veiklomis ir, pasak jo paties, gainioja „kamuolį jaunųjų humanitarų, menininkų krepšinio komandoje „Egzistenciniai klausimai“.

Susitikti su autoriumi ir pasiklausyti jo skaitomų ištraukų iš knygos „Dabar aš ramiai papietausiu“ skaitytojai turės progą spalio 6 dieną, antradienį, 19 val. „Paviljone“ (Pylimo g. 21B, Vilnius). Vakaro metu savo kūryba dalysis ir naujas knygas pristatys poetai Mantas Balakauskas ir Nojus Saulytis. Vakaro vedėja poetė Aušra Kaziliūnaitė. Renginys nemokamas.