Prasiveržė netolerancija: sugadintas homoseksualus vaizduojantis parodos kūrinio plakatas

„MO muziejaus parodose kviečiame kalbėtis visuomenei svarbiomis temomis. Tai yra vienas iš būdų, kaip galime reflektuoti mūsų gyvenamą laiką, diskutuoti probleminiais klausimais. Visas menas yra apie mus – taip pat ir tada, kai demaskuoja temas, su kuriomis vengiame susidurti, kurias norisi nutylėti. Šio parodos plakato su homoseksualia pora sugadinimas tik parodo, kad kai kurie klausimai mūsų visuomenei vis dar yra sudėtingi ir nesame pakankamai brandūs priimti kito“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Kūrinio „Gyvenimas kartu“ autorius Ugnius Gelguda priduria: „Liūdna matyti, jog net ir praėjus šešiolikai metų nuo šios serijos sukūrimo, skirtingi buvimo kartu būdai vis dar yra nesuprantami, smerkiami ir užgniaužiami. Tikiuosi, jog kultūra prisideda prie supratingumo ir atvirumo ugdymo“.

U. Gelguda savo kūryboje kelia aktualias temas, kartais ne visiems patogius klausimus, nori kalbėti apie tai, kas nutylima, užmaskuojama. 2004 metais sukurtas fotografijų ciklas „Gyvenimas kartu“ – jautrūs ir subtilūs heteroseksualių, homoseksualių, anksti susituokusių, didelio amžiaus skirtumo šeimų bei porų portretai, kurie tuo metu sukėlė nemažai diskusijų.

M. Ivanauskienė sako: „2004-aisiais, kai buvo sukurtas šis fotografijų ciklas, kilo ir diskusijų, ir pasipriešinimo. Kūriniai tuo metu buvo pašalinti iš dviejų parodų. Bet vėliau ciklas jau buvo parodytas ne vienoje grupinėje parodoje. Apmaudu, kad dar ir dabar, praėjus 16 metų, matome pasipriešinimo ir homoseksualių porų nepriėmimo apraiškų“.

Šis kūrinys eksponuojamas MO muziejaus parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“. Tai paroda kalbanti šiandien itin aktualiomis temomis, paliečianti ekologinius, politinius, socialinius, empatijos ir nelygybės įvairiose gyvenimo srityse klausimus.

„Parodoje keliame klausimą apie santykį su kitu – kodėl mums sunku suprasti, priimti, nesmerkti kitoniškumo. Tuo pačiu tai ir klausimas apie santykį su savimi – kaip priimti save, kaip rasti pusiausvyrą tarp kartais konfliktuojančių vidinių tapatybių. Manau, kad pastarasis įvykis tik dar kartą įrodo, kaip svarbu yra kalbėti tokiomis temomis ir jas kelti į paviršių“, – priduria M. Ivanauskienė.