Quantcast

Naujo sostinės kvartalo gyventojai kieme užsiaugina ir braškių, ir cukinijų

  • Teksto dydis:

Jau trečią kartą sostinės „Ozo parko“ gyventojai susibūrė bendram tikslui – Tarptautinės kaimynų dienos proga kartu sodino ekologišką bendruomenės daržą.

Kasmet šio kvartalo gyventojai greta savo namų įrengtose lysvėse užaugina ne tik prieskoninių žolelių ar salotų. Miesto aplinkoje užauginta lietuviška produkcija stebina kur kas gausesne įvairove – „Ozo parko“ gyventojai bendruomenės darže gali rasti cukinijų, pomidorų, agurkų, burokėlių, ridikėlių, pupelių, žirnių ir net kvepiančių braškių.

Pirmieji daigeliai darže, įkurtame Ozo keturių tvenkinių parke prie kaštonų, sužaliavo dar 2014 metų pavasarį. „Sulaukėme susivienijimo „Žali.lt“ pasiūlymo ir nedvejodami nusprendėme prisidėti prie šios iniciatyvos. Taip buvo įkurtas ekologiškas bendruomenės daržas“, – pasakoja bendrovės„Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Greta daugiabučių įkurdintomis lysvėmis rūpinasi patys gyventojai. Derliumi taip pat visi dalijasi draugiškai – kiekvienas kvartalo gyventojas čia gali užsukti kada panorėjęs. Kaip sako „Žali.lt“ koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vengrienė, šio daržo priežiūra paremta gamtinės daržininkystės principu – kad žemė būtų ardoma kuo mažiau. Itin daug dėmesio skiriama ir ekologinių idėjų palaikymui – gyventojai skatinami pirkti tik neapdorotas sėklas ir netręštus sodinukus.

„Augalai auginami nenaudojant jokių trąšų – nei organinių, nei mineralinių. Augalai naudojasi tuo, ką jiems duoda gamta – viską sintetina ir patys pasiima iš žemės. Mes tik mulčiuojame žole, kad neaugtų piktžolės. Vanduo laistymui taip pat semiamas iš greta esančių ežerėlių. Vieta daržui čia labai palanki – toliau nuo judrių gatvių, atvira šviesi erdvė“, – sako specialistė.

Anot pašnekovės, bendruomenės daržo iniciatyva turi ne tik ekologijos atspalvį. Ja siekiama skatinti vartotojiškumo mažinimą ir raginama žmones užsiauginti daržovių patiems. „Tai ir edukacinė programa vaikams, kurie gali susipažinti su daržovių auginimo paslaptimis. Jau auga karta, kuri daržoves mato tik prekybos centrų lentynose“, – pastebi V. Vengrienė.

„Ozo parko“ projektą įgyvendinusios „Realco“ atstovas M. Chmieliaukas tikina, kad tokios iniciatyvos padeda ugdyti naujakurių bendruomeniškumą. „Svarbus ne pats užaugintų daržovių kiekis ir derliaus gausumas. Tai puiki galimybė gyventojams susitikti, pasidalinti idėjomis, kartu spręsti kylančias problemas neformalioje aplinkoje gryname ore. Šio kvartalo gyventojai taip pat susitinka kasmetinėje Kalėdų eglės įžiebimo šventėje, kartu pamini šv. Valentino dieną“, – sako jis

Pirmasis ekologiškas bendruomenės daržas Vilniuje buvo pradėtas auginti 2012 pavasarį Pilaitėje – šiemet jis sužaliuos jau penktą kartą. Iš didžiųjų Europos miestų į Lietuvą atėjusiai iniciatyvai neabejingi liko ir Antakalnio gyventojai – jie Sapiegų rūmų parke prižiūri bendruomenės šiltnamį. Bendruomenių daržai itin populiarūs Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Šiemet gamtinės žemdirbystės principu prižiūrimi sostinės bendruomenės daržai sulaukė ir užsienio svečių dėmesio. Lietuvoje viešintis Danijos gamtinės žemdirbystės asociacijos atstovas Kurtas Holmas susitiko su Pilaitės bendruomenės atstovais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių