- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip sutiksite 2015-uosius? Turbūt kiekvienas svajoja apie gražią šventę. Į ypatingą vakarą Naujųjų metų proga operos gerbėjus kviečia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – gruodžio 31 d. čia nuskambės Gala koncertas, kurio puošmena – vienas skambiausių pasaulio tenorų José Cura.
José Curos skiriamuoju ženklu laikomas jo „tamsaus aksomo“ spalvos balsas. Charizmatiškasis dainininkas visame pasaulyje garsėja originaliomis operų herojų interpretacijomis bei nešabloniškais ir naujoviškais koncertiniais pasirodymais. Tačiau J. Cura nėra vien operos žvaigždė. Jis kuria muziką, diriguoja, sulaukė pasisekimo ir kaip operos režisierius bei scenografas, taigi J. Cura vis labiau atsiskleidžia kaip įvairialypis kūrėjas, perteikiantis muziką taip, kad ji ne tik džiugintų, bet ir praturtintų.
Po kompozicijos ir orkestro dirigavimo studijų gimtajame Rosarijaus mieste (Argentina) 1984 m. José Cura persikėlė į Buenos Aires. Kad geriau pažintų teatro gyvenimą, 1984–1988 m. jis dirbo „Teatro Colón“ chore, viename profesionaliausių teatrinių kolektyvų. 1991 m. J. Cura atvyko į Europą ir pradėjo čia savo legendinę dainininko karjerą, o 1999 m. vėl ėmėsi dirigavimo. Su Londono, Vienos ir Vengrijos filharmonijų, „Sinfonia Varsovia“, Toscanini’o ir kitais orkestrais jis atliko operas ir simfoninės muzikos kūrinius. Menininkas išleido kelis puikius garso įrašus, tarp jų – įspūdingą Sergejaus Rachmaninovo Antrąją simfoniją, apie kurią „Classical Music Editor“ atsiliepė taip: „Per gana trumpą laiką išgirdau kelis šio kūrinio įrašus. Mariso Jansono ir Sankt Peterburgo orkestro įrašas natūralesnis, bet jam trūksta Curos impulsyvumo. Kurtas Sanderlingas Vienos filharmonijos orkestrui diriguoja gerokai platesniais mostais, bet jie kelia kur kas mažiau emocijų. 1960 m. įrašytas Jevgenijaus Svetlanovo darbas, ko gero, artimiausias Curos versijai. Tai atlikimas, apie kurį svajojama, bet nesitikima, kad pavyks įgyvendinti.“
2007 metais José Cura debiutavo kaip operos režisierius ir scenografas. Rampos šviesas išvydo jo spektaklis „Komedija baigta“ („La Commedia è finita“), sukurtas pagal Ruggero Leoncavallo operą „Pajacai“ ir talentingai sujungiantis muziką, šokį ir pantomimą. 2010 m. „Badisches Staatstheater“ teatre (Karlsrūjė, Vokietija) J. Cura režisavo Camille’io Saint-Saënso operą „Samsonas ir Dalila“, sukūrė jos scenografiją ir atliko joje pagrindinį vaidmenį. Meistriškas ir naujoviškas šio klasikinio prancūzų kūrinio pastatymas, pasak žurnalo „Opernglas“, sulaukė didžiulės sėkmės: „Šis išskirtinis darbas išaugino trupei sparnus. Buvo sukurtas toks meninis rezultatas, kuris atneštų šlovę kiekvienam teatrui.“ Spektaklis buvo įrašytas į DVD plokštelę.
Begalė puikių publikos ir kritikų įvertinimų, kurių sulaukė 2012 m. įvairiuose teatruose J. Curos režisuotos operos „Kregždutė“, „Kaimo garbė“ ir „Pajacai“, įtvirtino jį kaip išskirtinį režisierių. 2013 m. Buenos Airių „Colón“ teatre jo pastatytas „Otelas“ tarptautiniu balsavimu buvo išrinktas kaip vienas labiausiai pavykusių tų metų teatro darbų.
Naujųjų metų gala koncerte LNOBT taip pat dainuos Lietuvos operos scenos pažibos Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, scenoje pasirodys Irena Zelenkauskaitė ir Julija Stupnianek. Dainuos LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras. Vakaro dirigentas – Robertas Šervenikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...